Aidas Užkuraitis
Lietuvos siekis šalyje turėti nuolatines Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgas sulaukė iki šiol vieno aiškiausių signalų iš Vašingtono. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad galimybė Lietuvoje įkurti nuolatinę amerikiečių karinę bazę būtų svarstoma.
Trumpas apie tai prabilo atsakydamas į Lietuvos žurnalisto klausimą. Jo atsakymas buvo trumpas, tačiau reikšmingas – JAV prezidentas šios galimybės neatmetė ir patvirtino, kad Vašingtonas pasirengęs ją įvertinti.
Vis dėlto svarbu neapsigauti dėl skambios žinios: sprendimas steigti nuolatinę JAV bazę Lietuvoje dar nėra priimtas. Kol kas kalbama apie politinį pasirengimą tokį pasiūlymą svarstyti, o ne apie jau pasirašytą susitarimą.
Trumpui užteko kelių sakinių, tačiau Lietuvai jie gali reikšti labai daug
JAV prezidento buvo tiesiai paklausta apie Lietuvos kvietimą įkurti nuolatinę amerikiečių karinę bazę.
D. Trumpas atsakė, kad Jungtinės Valstijos šią galimybę tikrai apsvarstys. Jis taip pat šiltai atsiliepė apie Lietuvą ir jos žmones.
Diplomatijoje tokie keli sakiniai nebūtinai reiškia konkretų sprendimą, tačiau pats faktas, kad JAV prezidentas viešai neatmetė Lietuvos pasiūlymo, yra reikšmingas.
Iki šiol diskusijos daugiausia vyko Lietuvos politikų, diplomatų ir gynybos pareigūnų lygmeniu. Dabar į klausimą viešai sureagavo pats Baltųjų rūmų šeimininkas.
Tačiau visa istorija prasidėjo dar prieš Trumpo pareiškimą
Lietuva jau kurį laiką siekia, kad amerikiečių karinis buvimas šalyje būtų kuo ilgalaikiškesnis.
Šiuo metu JAV pajėgos Lietuvoje dislokuojamos rotacijos principu. Amerikiečių sunkieji batalionai mūsų šalyje rotuojami nuo 2019 metų.
Tai reiškia, kad viena karių grupė po nustatyto laikotarpio išvyksta, o ją pakeičia kita.
Nuolatinė bazė būtų kitokio pobūdžio politinis ir karinis įsipareigojimas.
Būtent tokio žingsnio Lietuvos valdžia ir siekia.
Lietuva Vašingtonui jau pasiuntė pasiūlymą, kurio sunku nepastebėti
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad Lietuva palankiai vertintų nuolatinės JAV bazės steigimą.
Dar daugiau – Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie nuolatinio amerikiečių karių buvimo finansavimo ir sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas.
Tai svarbi Lietuvos siunčiamos žinutės dalis.
Vilnius Vašingtonui siūlo ne tik politinį kvietimą. Lietuvos pusė rodo pasirengimą investuoti į infrastruktūrą ir sąlygas, reikalingas ilgalaikiam amerikiečių pajėgų buvimui.
Tačiau kiek toks projektas kainuotų ir kaip tiksliai būtų pasidalytos išlaidos, kol kas viešai nenustatyta.
Tuo pat metu iš JAV atėjo dar viena Lietuvai svarbi žinia
Diskusijos dėl nuolatinės bazės vyksta tuo metu, kai sprendžiamas ir dabartinių JAV pajėgų buvimo Lietuvoje klausimas.
Rugsėjo pabaigoje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas po susitikimo su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikos reikalams Elbridge’u Colby patvirtino, kad spalio pabaigoje į Lietuvą turėtų atvykti du amerikiečių karių batalionai.
Numatoma ir toliau tęsti devynių mėnesių rotacijas.
Tai reiškia, kad dabartinis JAV karinis buvimas Lietuvoje nesibaigia, nors paraleliai Vilnius siekia gerokai ambicingesnio sprendimo – nuolatinio amerikiečių įsitvirtinimo.
Kodėl skirtumas tarp „rotacijos“ ir „nuolatinės bazės“ toks svarbus?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu amerikiečių kariai Lietuvoje ir taip nuolat keičia vieni kitus, didelio skirtumo nėra.
Tačiau politiniu požiūriu skirtumas reikšmingas.
Rotacinis modelis reiškia periodiškai keičiamas pajėgas, o jų dydis ir buvimo sąlygos gali būti koreguojami.
Nuolatinės bazės sukūrimas būtų daug ilgalaikiškesnis JAV įsipareigojimas.
Tam reikėtų ne vien politinio sprendimo. Teoriškai tektų spręsti infrastruktūros, finansavimo, personalo, logistikos, teisinio statuso ir daugybę kitų klausimų.
Todėl nuo prezidento žodžių iki realiai veikiančios bazės būtų ilgas kelias.
Yra dar viena detalė – panašus procesas jau vyksta visai šalia Lietuvos
Lietuva nėra vienintelė regiono valstybė, siekianti dar tvirtesnio JAV karinio buvimo.
Pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio sulaukė Lenkija.
D. Trumpas rugsėjį skelbė apie pažangą svarstant nuolatinės JAV karinės bazės steigimą šioje šalyje. Lenkijos pareigūnai jau kalbėjo ir apie kelias galimas tokios bazės vietas.
Tai rodo platesnį regioninį kontekstą.
Rytiniame NATO flange esančios valstybės siekia kuo aiškesnių ir ilgalaikiškesnių JAV saugumo įsipareigojimų.
Tačiau vienas Trumpo sakinys dar nėra galutinis Baltųjų rūmų sprendimas
Būtent čia svarbiausia atskirti politinį signalą nuo jau priimto sprendimo.
D. Trumpas nepasakė, kad JAV bazė Lietuvoje bus įkurta.
Jis taip pat nepaskelbė jos vietos, karių skaičiaus, termino ar finansavimo modelio.
Prezidentas patvirtino tik tai, kad Lietuvos pasiūlymas bus svarstomas.
Todėl antraštės, teigiančios, jog JAV jau nusprendė steigti bazę Lietuvoje, šiuo metu būtų klaidinančios.
Jei Vašingtonas pasakytų „taip“, prasidėtų visiškai kitas etapas
Teigiamas JAV politinis sprendimas būtų tik proceso pradžia.
Lietuvai ir Jungtinėms Valstijoms tektų susitarti dėl praktinių bei teisinių sąlygų. Reikėtų nustatyti, kokio pobūdžio būtų amerikiečių buvimas, kaip būtų finansuojama reikalinga infrastruktūra ir kokie ilgalaikiai įsipareigojimai tektų abiem valstybėms.
Todėl net palankiausiu atveju nuolatinė bazė neatsirastų per kelias savaites.
Tačiau pats politinis sprendimas turėtų didelę reikšmę Lietuvos ir JAV santykiams.
Vienas klausimas dabar tampa svarbesnis už visus kitus
Lietuva savo poziciją iš esmės jau išsakė – ji nori ilgalaikio JAV karinio buvimo ir pasirengusi dėl jo tartis.
Dabar kamuolys vis labiau persikelia į Vašingtono pusę.
D. Trumpo žodžiai yra palankus politinis signalas, tačiau tikrasis lūžis įvyktų tuomet, jeigu JAV administracija pradėtų formalias derybas dėl nuolatinės bazės.
Todėl kol kas Lietuva JAV karinės bazės dar negavo. Tačiau pirmą kartą apie Lietuvos kvietimą viešai paklaustas Donaldas Trumpas jo neatmetė – priešingai, pažadėjo šią galimybę svarstyti. Būtent dabar paaiškės, ar keli prezidento sakiniai virs vienu reikšmingiausių Lietuvos ir JAV gynybos susitarimų per pastaruosius dešimtmečius.
