Tomas L.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaia Kallas pareiškė, kad JAV prezidento komandos pristatytas 28 punktų pasiūlymas Ukrainai neturi jokių galimybių tapti realiu sprendimu be Kijevo ir Europos partnerių pritarimo.
„Taikos planas gali veikti tik tada, kai jį remia Ukraina ir Europa. Spaudimas turi būti taikomas agresoriui, o ne aukai“, – „Politico“ cituojama Kallas.
Europoje naujasis planas sukėlė rimtą nerimą. Pareigūnai neslėpė, kad jie visiškai nebuvo įtraukti į jo rengimą, o pats dokumentas, pasak jų, labiau primena norų sąrašą, suderintą su Vladimiru Putinu.
Pagal siūlomas sąlygas Ukraina būtų verčiama atsisakyti okupuotų Donbaso teritorijų, drastiškai sumažinti kariuomenę ir iš dalies nusiginkluoti.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga, kaip pranešė žurnalistai, uždaro susitikimo Briuselyje metu teigė kolegoms iš Europos, kad planą iš esmės yra padiktavusi Rusija.
„Planai, paremti agresoriaus nuraminimu, negali veikti. Jie tik atveria kelią naujam karui – tiek Ukrainoje, tiek visoje Europoje“, – cituojamas Ukrainos diplomatas.
Kaip derybos atrodo Europai ir Ukrainai?
Faktas, kad JAV pareigūnai, vadovaujami Trumpo pasiuntinio Steve’o Witkoffo, ėmė tartis su Rusijos atstovais dėl „taikos plano“, sukėlė itin aštrią reakciją tiek Kijeve, tiek ES sostinėse.
„Siūlomos sąlygos praktiškai vienpusiškai palankios Rusijai“, – rašo leidinys.
Kallas pabrėžė, kad nė vienas Europos ministras nebuvo įtrauktas į plano rengimą, ir paminėjo, kad iš Rusijos pusės nebuvo girdėti jokių kompromisų.
Kodėl Europa suglumusi?
Iki šiol daug kam atrodė, kad Trumpas pagaliau suvokė, jog Putinu pasitikėti nėra pagrindo. Skelbdamas sankcijas didžiausioms Rusijos naftos kompanijoms jis pats sakė: „Kiekvieną kartą, kai kalbu su Vladimiru, pokalbiai būna malonūs, bet jie niekur neveda.“
Tačiau naujasis planas savo esme atitinka esminius Kremliaus reikalavimus: Donbaso perdavimą Rusijai ir reikšmingą Ukrainos kariuomenės sumažinimą.
Anonimiškai kalbėję diplomatai pripažino esantys nusivylę tuo, kad Vašingtonas vėl grįžta prie „nepalankaus sandorio“ idėjos, kurią siekia primesti Ukrainai.
„Tai – Putino norų sąrašas“
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas, susipažinęs su 28 punktų dokumentu, teigė, kad jis „tiesiog sukonstruotas taip, jog patiktų Putinui“. Jo nuomone, planas yra silpnas ir iš anksto pasmerktas nesėkmei.
Kitas pareigūnas pridūrė, kad plano paskelbimo laikas yra ypač prastas, turint omenyje, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis patiria spaudimą dėl Rusijos karinių sėkmių ir vidaus politinių neramumų, susijusių su korupcijos skandalais.
Kodėl europiečiai piktinasi?
ES pareigūnai taip pat jaučiasi ignoruojami. Nepaisant to, kad Europa prisiėmė didžiausią finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai naštą, ji nebuvo priartinta prie derybų stalo.
„Kodėl turime tiek mažai įtakos, jei būtent mes finansuojame didžiąją pagalbos dalį?“ – klausė vienas aukštas Europos pareigūnas.
Kokia Ukrainos pozicija?
Zelenskio administracija, gavusi visą dokumento tekstą, jo oficialiai neatmetė, tačiau aiškiai nurodė, kad dabartinis planas negarantuoja teisingos taikos.
„Prezidentas išdėstė principus, kurie svarbūs Ukrainos žmonėms. Sutarta toliau dirbti su siūlymais taip, kad jie veda prie teisingo karo pabaigos“, – rašoma Kijevo pareiškime.
Ką ruošiasi daryti Europa?
Vokietijos pareigūnai praneša, kad kancleris Friedrichas Merzas imasi aktyvių veiksmų, siekdamas koordinuoti bendrą Europos atsaką ir koreguoti planą taip, kad jis neprieštarautų Ukrainos interesams.
Pasak jų, tai dar vienas pavyzdys Trumpo strategijos, kai siekiama sukelti spaudimą visoms pusėms vienu metu.
Artėja ir JAV sankcijų įsigaliojimas Rusijos naftos sektoriui, o Trumpas viešai palaiko griežtesnių priemonių paketą.
„Matome aktyvesnį JAV karinių konsultacijų su Ukraina tempą. Tai tipinė amerikietiška dviejų krypčių spaudimo taktika. Dabar Europa turi suburti savo poziciją“, – sakė vienas Europos pareigūnas.
Kontroversiškas „taikos planas“
Į dienos šviesą iškilusi nauja iniciatyva nustebino tiek Ukrainą, tiek Europą. Planą, kurio rengimui vadovavo Steve’as Witkoffas kartu su Kremliaus emisaru, jau kritikavo dauguma Vakarų šalių.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija netgi pareiškė, kad jokio plano nereikia – Rusija gali užbaigti karą bet kurią dieną, jei tiesiog išves savo karius iš Ukrainos.
