Aidas Užkuraitis
Dirbtinio intelekto bumas dažnai pristatomas kaip naujas aukso amžius: automatizacija, produktyvumas, nauji verslai ir trilijonų eurų vertės rinka.
Tačiau vis daugiau mokslininkų ir praktikų perspėja, kad už šių pažadų slypi ir labai reali žmonių katastrofos rizika.
Evoliucinis biologas Bretas Weinsteinas vienoje diskusijoje pažymėjo, kad potenciali nauda gali būti „beveik begalinė“, tačiau žala – dar didesnė.
Pasak jo, žmonija paprasčiausiai nėra pasirengusi tam, kokiu greičiu ir mastu DI keis ekonomiką ir socialinę tvarką.
Žmonės kaip XX amžiaus arkliai
Verslininkas Danielis Priestley priminė klasikinį palyginimą: 1900 metais Niujorko gatvėse dominavo arkliai, o po 13 metų beveik visi jie buvo pakeisti automobiliais.
Arkliai, kurie tūkstantmečius buvo nepakeičiami, tapo nereikalingi per mažiau nei vieną žmogaus gyvenimą.
Dabar vis garsiau klausiama, ar tokiais „arkliais“ netaps gydytojai, teisininkai, buhalteriai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai. Jau šiandien kuriamos sistemos, kurios leidžia slaugytojui ar technikui atlikti darbą, kuriam anksčiau reikėjo dešimtmečio medicininio pasirengimo.
Weinsteinas pabrėžia, kad dauguma šių žmonių neturės kur paprastai persikvalifikuoti. Jie ilgiausius metus investavo į siaurą sritį, kurios staiga gali nebereikėti, ir tai neišvengiamai kels didžiulę socialinę įtampą.
Ne tik gamyklose, bet visur
Dažnai ramina argumentas, kad kiekviena technologinė revoliucija galiausiai sukurdavo naujų darbo vietų. Tačiau šį kartą, pasak kritikų, esminis skirtumas yra mastas ir greitis. DI paliečia ne vieną sektorių, o visus iš karto – nuo finansų ir žiniasklaidos iki medicinos ir viešojo administravimo.
Weinsteinas įspėja, kad net ir „saugūs“ amatų darbai nėra ilgalaikė išeitis. Humanoidiniai robotai su DI jau kuriami taip, kad galėtų atlikti ir fizinius darbus – nuo santechnikos iki sandėliavimo. Todėl argumentas „visada reikės meistrų“ gali negalėti ilgai.
Skaudžiausias klausimas – kas nutiks milijardams žmonių, kurie neturės nei įgūdžių, nei priėjimo prie šių technologijų. Mokslininkas vartoja labai aštrų terminą – „beverčiai valgytojai“ – apibūdindamas, kaip elitas gali imti žiūrėti į ekonomiškai nereikalingus žmones.
Lenktynės be stabdžių
Diskusijoje akcentuota ir geopolitinė įtampa: JAV, Kinija ir kitos valstybės įsivėlė į DI lenktynes, kur stabdyti vystymąsi reikštų pralaimėti konkurentams. Tai klasikinė kolektyvinio veikimo problema – nė viena pusė negali lėtinti, nes kita tuo pasinaudos.
Startuolių kūrėjai viliasi, kad laisvoji rinka ir saugumo sprendimai padės suvaldyti rizikas. Tačiau Weisteinas primena, kad pavienės įmonės negali sustabdyti pavojingų sistemų atsiradimo kitur.
Atvirkščiai, atvirojo kodo modeliai ir pigūs DI įrankiai gali dar labiau išplėsti tiek naudingų, tiek destruktyvių panaudojimų spektrą.
Ekonomistai jau svarsto apie universalias bazines pajamas, tačiau Weinsteinas abejoja, ar žmonėms pakaks vien finansinės paramos.
Žmonėms būtinas ne tik pragyvenimas, bet ir prasmingas vaidmuo visuomenėje. Priešingu atveju, įspėja jis, rizikuojame ne tik ekonomine, bet ir gilia egzistencine krize.
Kai kurie ekspertai ragina bent jau skubiai šviesti visuomenę apie DI veikimo principus ir galimybes, kad daugiau žmonių spėtų prisitaikyti.
Tačiau laikas, panašu, jau bėga ne mūsų naudai – technologijos tobulėja kas mėnesį, o politinės ir socialinės apsaugos priemonės dar tik pradedamos svarstyti.
