Seime kilo nerimas – premjeras prabilo ir apie Klaipėdą bei Šiaulius

Lietuvai stiprinant pasirengimą galimoms krizėms, Seime nuskambėjo klausimas, kuris gali neraminti ne tik medikus. Kodėl šimtai milijonų eurų siejami su didžiųjų Vilniaus ir Kauno gydymo įstaigų infrastruktūra, o kokia padėtis Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir kituose regionuose?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkė Lina Šukytė-Korsakė atkreipė dėmesį į viešai aptartą maždaug 300 mln. eurų finansavimą Vilniaus ir Kauno ligoninių infrastruktūrai, įskaitant požeminių patalpų pritaikymą.

Tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius atmeta įspūdį, kad valstybė ekstremaliai situacijai rengia tik dvi ligonines.

Jo žinutė aiški: krizės atveju turėtų veikti visas atraminių gydymo įstaigų tinklas.

Seime iškėlė nepatogų klausimą: „O kitos?“

L. Šukytė-Korsakė priminė anksčiau Sveikatos reikalų komitetui pristatytą platesnę Lietuvos gydymo įstaigų pasirengimo viziją.

Pasak parlamentarės, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik Vilniui ir Kaunui, bet ir Šiaurės bei Vakarų Lietuvai.

Ji išskyrė Šiaulius ir Klaipėdą.

Kalbėdama apie Respublikinę Šiaulių ligoninę parlamentarė kėlė klausimą dėl rūsio būklės ir jo atitikties priešgaisriniams reikalavimams.

Dar daugiau klausimų, jos nuomone, kelia Klaipėda.

Tai strategiškai svarbus Lietuvos regionas, kuriame yra jūrų uostas, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir kita svarbi infrastruktūra.

Todėl parlamentarė premjero klausė iš esmės labai paprasto dalyko – ar didžiausios investicijos ir vėl nesusitelks Vilniuje bei Kaune?

Premjeras ramina: kalbama tikrai ne apie dvi ligonines

M. Sinkevičius su tokiu situacijos apibūdinimu nesutiko.

Pasak jo, Lietuva turi atraminių gydymo įstaigų tinklą, kuris būtų reikalingas ekstremalios situacijos atveju.

Tokių įstaigų, anot premjero, yra daugiau nei dešimt.

Jis priminė ir COVID-19 pandemijos laikotarpį, kai Lietuvos sveikatos sistema taip pat veikė remdamasi atraminių gydymo įstaigų principu.

Premjero teigimu, galimos didelės krizės atveju pasirengusios turėtų būti ne kelios pasirinktos ligoninės.

Jo nuomone, reikalingos įstaigos turėtų būti tinkamai aprūpintos ir pritaikytos veikti sudėtingomis sąlygomis.

Klaipėdai minima daugiau kaip 50 mln. eurų

Viena svarbiausių premjero pasakytų naujienų susijusi su Klaipėdos universiteto ligonine.

M. Sinkevičius nurodė, kad Vakarų Lietuvoje apie šią gydymo įstaigą galvojama kaip apie svarbią visos sistemos dalį.

Pasak premjero, Klaipėdai numatomas didesnis nei 50 mln. eurų finansavimas.

Tačiau čia yra svarbi detalė.

Kalbama apie kitą finansinę perspektyvą, prasidėsiančią 2028 metais. Vadinasi, tai nėra projektas, kuris bus užbaigtas artimiausiais mėnesiais.

Be to, premjeras pripažino, kad pati Klaipėdos universiteto ligoninė turi rimtų finansinių problemų, kurias taip pat reikia spręsti.

Taigi vien suplanuoti naujas statybas ar infrastruktūros pertvarkymą neužtenka – būtina užtikrinti ir stabilų pačios ligoninės darbą.

Šiaulių rūsių klausimas premjero dėmesio nepraslydo

Ne mažiau dėmesio sulaukė Šiauliai.

L. Šukytė-Korsakė kėlė klausimą, ar dabartinė ligoninės rūsio būklė apskritai tinkama rimtai ekstremaliai situacijai.

M. Sinkevičius sakė planuojantis apsilankyti tiek Šiauliuose, tiek Panevėžyje ir situaciją įvertinti vietoje.

Jeigu patalpos iš tiesų neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, premjero teigimu, tai turėtų sulaukti atsakingų institucijų dėmesio.

Tačiau būtų klaidinga susidaryti įspūdį, kad Šiauliuose apskritai nieko nedaroma.

Vos prieš kelias dienas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vyko viso Šiaurės Lietuvos regiono gydymo įstaigų pasirengimas nacionalinėms mobilizacinės sistemos pratyboms „Vyčio skliautas 2026“.

Jose dalyvaus ne viena ligoninė.

Šiaurės Lietuva jau ruošiasi didelėms pratyboms

Respublikinei Šiaulių ligoninei dar nuo 2024 metų patikėta regiono koordinatoriaus funkcija.

Ji turi padėti koordinuoti gydymo įstaigų veiksmus Šiaulių mieste bei Šiaulių, Kelmės, Telšių, Mažeikių, Joniškio, Akmenės, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose.

Rugsėjo 25–spalio 3 dienomis vyksiančiose pratybose bus tikrinamas regiono pasirengimas galimai mobilizacijai.

Bus vertinama, kaip gydymo įstaigos galėtų bendradarbiauti, dalytis informacija ir išlaikyti veiklos tęstinumą sudėtingomis sąlygomis.

Tai svarbi detalė, nes parodo, kad antraštė apie „tik dvi ligonines“ nėra visiškai tikslus visos situacijos apibūdinimas.

Problema veikiau kita – ne visos ligoninės šiuo metu turi vienodai modernią ir krizėms pritaikytą fizinę infrastruktūrą.

Dar anksčiau kalbėta apie 22 ligonines

Diskusija apie gydymo sistemą galimos krizės atveju nėra nauja.

Dar 2025 metais viešai buvo kalbama, kad didelio masto krizės ar karo atveju sužeistuosius turėtų priimti 22 Lietuvos ligoninės.

Tačiau jau tuomet medikai perspėjo, kad planas popieriuje ir realus pasirengimas yra du skirtingi dalykai.

Ligoninei neužtenka vien turėti lovų.

Reikia atsarginių elektros energijos šaltinių, tinkamos infrastruktūros, medicinos atsargų, darbuotojų, komunikacijos sistemų ir aiškaus plano, kaip gydymo įstaiga veiktų sutrikus įprastoms paslaugoms.

Todėl dabartinė diskusija Seime iš esmės sukasi ne apie tai, ar Lietuvoje egzistuoja daugiau nei dvi krizėms numatytos ligoninės.

Jos egzistuoja.

Klausimas – kiek jų iš tiesų būtų pasirengusios veikti labai sudėtingomis sąlygomis jau šiandien.

300 milijonų sukėlė daugiausia klausimų

Būtent didžiulės investicijos į Vilniaus ir Kauno infrastruktūrą sukūrė įspūdį, kad du didžiausi miestai gauna išskirtinį dėmesį.

Tačiau sostinė ir Kaunas kartu yra ir du didžiausi šalies medicinos centrai, kuriuose sutelkta nemaža dalis sudėtingiausių gydymo paslaugų.

Tai paaiškina dideles investicijas, tačiau nepanaikina regionų klausimo.

Didelės krizės atveju pacientų srauto nebūtų įmanoma nukreipti vien į Vilnių ir Kauną.

Šiauliai, Klaipėda, Panevėžys ir kiti regioniniai centrai taip pat turėtų išlaikyti gebėjimą gydyti žmones bei užtikrinti įprastų sveikatos paslaugų tęstinumą.

Tikrasis išbandymas – ne planai popieriuje

Premjero atsakymas parodė, kad valstybės planas yra platesnis nei dvi ligoninės.

Klaipėdai numatomos dešimčių milijonų eurų investicijos, Šiaulių regionas rengiasi mobilizacinėms pratyboms, o visoje šalyje numatytas atraminių gydymo įstaigų tinklas.

Tačiau kartu išryškėjo ir silpnoji vieta.

Dalis svarbių investicijų numatomos tik ateinančiais metais, o kai kurių gydymo įstaigų infrastruktūros būklė klausimų kelia jau dabar.

Todėl svarbiausias klausimas po diskusijos Seime lieka labai konkretus: ne kiek ligoninių įrašyta valstybės planuose, o kiek jų būtų realiai pasirengusios veikti, jeigu didelė krizė prasidėtų ne po kelerių metų, o gerokai anksčiau.