Rytų fronte – rimtas posūkis: Ukrainos kontratakos griauna dalį Rusijos planų, Lymanas tampa vienu svarbiausių taškų

Rytų Ukrainos fronte vyksta pokyčiai, kurie dar prieš kelis mėnesius atrodė gerokai mažiau tikėtini.

Rusijos kariuomenė nėra išstumta iš Rytų Ukrainos ir jos frontas nesugriuvo.

Tačiau naujausi mūšio lauko vertinimai rodo kitą svarbų dalyką – Maskvai darosi vis sunkiau išlaikyti iniciatyvą, o Ukrainos pajėgos keliose svarbiose kryptyse ne tik ginasi, bet ir kontratakuoja.

Ypač daug dėmesio dabar krypsta į Lymano kryptį.

Ten vykstantys veiksmai gali turėti reikšmės gerokai didesnei teritorijai – Slovjansko ir Kramatorsko gynybai.

Pokytį jau fiksuoja nepriklausomi analitikai

Karo studijų institutas (ISW) rugsėjį paskelbė reikšmingą vertinimą.

Instituto analitikų teigimu, Ukrainos pajėgos nuo 2025 metų pabaigos ir 2026-aisiais sugebėjo mesti iššūkį Rusijos iniciatyvai strateginiu ir operaciniu lygmenimis.

Tai pirmas toks laikotarpis nuo 2024 metų Ukrainos operacijos Kursko srityje.

Dar svarbesnė kita detalė.

ISW skaičiavimu, nuo 2026 metų kovo Rusijos pajėgų bendras teritorinis progresas buvo priartėjęs prie nulio, nors atskiruose fronto ruožuose Maskvos kariuomenė ir toliau juda pirmyn.

Tuo pat metu Ukraina surengė sėkmingų kontratakų Kupjansko, Oleksandrivkos ir Lymano kryptimis.

Tai jau nėra vien pavienis taktinis epizodas.

Lymane vyksta ypač svarbi kova

Vienu svarbiausių taškų tampa Lymano kryptis.

Jos reikšmę lemia geografija.

Toliau į vakarus yra Slovjanskas ir Kramatorskas – svarbūs Ukrainos kontroliuojami Donbaso miestai ir dalis stipriai įtvirtintos gynybos sistemos.

Rusijos pajėgos ilgą laiką siekė sukurti sąlygas spausti šią teritoriją iš kelių krypčių.

Šiaurinėje dalyje tam buvo svarbus būtent Lymanas.

Jeigu Rusijos pajėgoms pavyktų prasiveržti šioje kryptyje, atsirastų papildomas spaudimas Slovjansko ir Kramatorsko gynybai.

Tačiau dabar Maskvos planas susidūrė su rimtomis problemomis.

Ukraina panaikino pavojingą Rusijos iškyšulį

ISW rugsėjo 12 dienos vertinime nurodė, kad Ukrainos pajėgos per pastaruosius mėnesius sugebėjo panaikinti reikšmingą Rusijos pozicijų iškyšulį į šiaurę nuo Lymano.

Tai svarbu ne vien dėl susigrąžintos teritorijos.

Analitikų vertinimu, šis Ukrainos pasiekimas sutrikdė Rusijos planą plačiau apsupti vadinamąją Donecko įtvirtintų miestų juostą.

Maskvos sumanymas buvo spausti ją iš kelių pusių.

Iš šiaurės – per Lymano kryptį.

Iš pietų ir pietvakarių – per Pokrovsko ir Dobropilės rajonus.

Galutinis tikslas būtų buvęs sukurti grėsmę Slovjanskui, Kramatorskui, Družkivkai ir kitoms svarbioms Ukrainos pozicijoms.

Ukrainos kontratakos bent dalį šio plano sujaukė.

Rusijos šaltiniuose taip pat atsirado nepatogių pripažinimų

Situacija įdomi dar ir todėl, kad apie Ukrainos kontratakas kalba ne vien Kyjivas.

ISW rugsėjo pradžioje fiksavo, kad kai kurie Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat pripažino Ukrainos veiksmus prie Lymano.

Kai kurie jų net kritikavo Rusijos kariuomenėje paplitusią praktiką aukštesnei vadovybei pateikti pernelyg optimistinį mūšio lauko vaizdą.

Tai svarbi detalė.

Karo metu abi pusės stengiasi savo pasiekimus pateikti kuo palankiau.

Todėl situacijos pokyčiai tampa gerokai reikšmingesni, kai apie juos – nors ir skirtingai – pradeda kalbėti abiejų pusių šaltiniai.

Kai kurios anksčiau Rusijai priskirtos teritorijos vėl ginčijamos

Naujausi fronto žemėlapiai taip pat rodo, kad kai kuriose vietose padėtis yra daug sudėtingesnė nei galima spręsti iš oficialių pareiškimų.

Yra teritorijų, kurias Rusijos šaltiniai anksčiau skelbė kontroliuojantys, tačiau vėliau pasirodė duomenų apie ten veikiančias arba pozicijas išlaikančias Ukrainos pajėgas.

Šiuolaikiniame kare tai nėra neįprasta.

Kai kuriose fronto vietose nebėra aiškios linijos, kurios vienoje pusėje būtų tik viena kariuomenė, o kitoje – kita.

Atsiranda vadinamosios pilkosios zonos.

Jose veikia mažos pėstininkų grupės ir dronai, o faktinė teritorijos kontrolė gali keistis labai greitai.

Ukrainos taktika keičiasi

Lymano operacijos svarbios dar dėl vienos priežasties.

ISW rugsėjo 17 dieną atkreipė dėmesį į Ukrainos vykdomą operaciją „Vivaldi“.

Analitikų vertinimu, ji rodo Ukrainos pažangą atkuriant tam tikrus manevrinio karo elementus.

Pastaraisiais metais Ukrainos frontas dažnai buvo apibūdinamas kaip alinantis pozicinis karas.

Dronai ir nuolatinė žvalgyba labai apsunkino didelių pajėgų judėjimą.

Tačiau dabar Ukraina kai kuriose vietose bando išnaudoti mažesnius taktinius proveržius ir greičiau perimti iniciatyvą.

Rusijos puolimo planas dėl Donbaso susiduria su laiko problema

Maskva ir toliau siekia užimti visą Donecko sritį.

Tačiau tempas kelia problemų.

ISW vertinimu, Rusijos pajėgoms sunkiai sekasi priartėti prie Slovjansko, Kramatorsko ir Družkivkos taip, kaip reikėtų norint įgyvendinti Maskvos deklaruojamus teritorinius tikslus.

Tai ypač svarbu dėl Kremliaus viešai kuriamo pasakojimo, kad Rusijos kariuomenė fronte nuolat juda pirmyn.

Realybėje padėtis gerokai sudėtingesnė.

Kai kur Rusija puola.

Kai kur frontas praktiškai nejuda.

O kai kur teritoriją susigrąžina Ukraina.

Viena Ukrainos kontrpuolimo operacija jau davė didelį rezultatą

Pokyčiai nėra susiję vien su Lymanu.

ISW duomenimis, Ukrainos Oleksandrivkos kontrpuolimo metu 2026 metų pavasarį ir vasarą buvo išlaisvintos 26 gyvenvietės ir daugiau kaip 745 kvadratiniai kilometrai teritorijos Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.

Tai jau reikšmingesnio masto teritorinis pokytis.

Ukrainai taip pat pavyko susigrąžinti pozicijų Kupjansko rajone ir sutrukdyti vėlesniems Rusijos bandymams jas atsiimti.

Kartu su dabartiniais veiksmais prie Lymano tai formuoja platesnį vaizdą.

Ukraina nebe visur yra vien besiginanti pusė.

Bet kalbėti apie Rusijos fronto griūtį dar per anksti

Tai svarbiausia išlyga.

Rusijos kariuomenė Rytų Ukrainoje niekur nedingo.

Ji tebėra pajėgi rengti puolimus.

Rugsėjo 21 dienos ISW vertinime nurodoma, kad Rusijos pajėgos netgi sustiprino puolamąsias operacijas Pokrovsko kryptimi.

Kai kuriuose ruožuose puolimų skaičius išaugo du ar net tris kartus.

Rusijos pajėgos taip pat yra pasiekusios lokalių laimėjimų Kostjantynivkos ir kitose Rytų Ukrainos kryptyse.

Todėl teiginys, kad Maskva „praranda visą Rytų frontą“, neatitiktų dabartinės situacijos.

Tačiau galima kalbėti apie kitą, ne mažiau reikšmingą pokytį.

Rusija nebėra pajėgi visame fronte diktuoti įvykių tempo taip, kaip siekė anksčiau.

Kova dėl Slovjansko ir Kramatorsko gali būti lemiama

Tolimesnė Lymano krypties eiga dabar ypač svarbi.

Jeigu Ukraina sugebėtų dar labiau atstumti Rusijos pajėgas ir stabilizuoti šią fronto dalį, Maskvai taptų sunkiau spausti Slovjansko–Kramatorsko gynybos sistemą iš šiaurės.

Tai turėtų platesnių pasekmių visam Rusijos planui užimti likusią Donecko srities dalį.

Jeigu iniciatyvą vėl perimtų Rusija, grėsmė šiems miestams išliktų.

Todėl būtent artimiausios savaitės gali parodyti, ar dabartinės Ukrainos kontratakos yra lokalus sėkmės epizodas, ar didesnio operacinio pokyčio pradžia.

Tikrasis lūžis gali būti ne teritorijos kilometrai

Šio karo metu fronto pokyčiai dažnai matuojami užimtais kvadratiniais kilometrais.

Tačiau dabar svarbesnis gali būti visai kitas rodiklis.

Iniciatyva.

Dar visai neseniai pagrindinis klausimas buvo, kiek teritorijos per tam tikrą laiką pajėgs užimti Rusijos kariuomenė.

Dabar kai kuriuose ruožuose klausimas apsivertė – Rusijos pajėgoms tenka stabdyti Ukrainos kontratakas ir bandyti susigrąžinti prarastas pozicijas.

Tai dar nėra Rusijos Rytų fronto žlugimas.

Tai nėra ir garantija, kad Ukraina pradėjo didelį strateginį kontrpuolimą.

Tačiau naujausi nepriklausomų analitikų vertinimai rodo realų pokytį:

po ilgo laikotarpio, kai Rusija bandė nuosekliai stumtis pirmyn, Ukraina keliose svarbiose Rytų fronto vietose vėl sugebėjo priversti Maskvą reaguoti į jos veiksmus.

Ir būtent tai šiuo metu gali būti svarbiausias pokytis Rytų Ukrainos fronte.