Dėl šeimos apibrėžimo – referendumas: įvertino, kam jis iš tikrųjų naudingas

Daugiau nei 60 parlamentarų iš įvairių frakcijų, išskyrus liberalus, siūlo kartu su kitąmet vykstančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Referendumo metu ketinama klausti, ar visuomenė sutinka, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta nuostata, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

„Mes jaučiamės įstumti į kampą ir reaguojame į aplinkybes, ir ta aplinkybė yra būtent Konstitucinio Teismo doktrina. Konstitucinis Teismas [ją pasakė], sakyčiau, trimis etapais. Iš pradžių, 2011 metais, pasakė, kad šeima nebūtinai kyla iš santuokos – užtenka jausmų ir emocijų. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje pasakė, kad gali būti lyčiai neutrali šeima – gali būti, bet ne privalo. O pernai balandžio 17 dieną pasakė, kad iš Konstitucijos kyla reikalavimas įteisinti vienalytę partnerystę.

Ir iš tikrųjų, Konstitucinio Teismo doktrinos niekas neturi teisės užginčyti ir dabartinį Konstitucijos tekstą aiškina Konstitucinis Teismas. Bet Konstitucijos tekstas visgi yra aukščiau už Konstitucinį Teismą, mano supratimu – manau, tokie yra demokratiniai principai.

Ką dabar gali daryti Seimas? Arba įteisinti partnerystę, kaip pareikalavo Konstitucinis Teismas, arba pakeisti Konstituciją, kurios naujas tekstas tokio reikalavimo niekaip nebegalėtų leisti.

Tarp šitų kelių mes inicijavome referendumą, nes manome, jog šis kelias yra teisingesnis, o kitas kelias nuvestų į labai įdomią situaciją“, – laidoje „Delfi redakcija“ aiškino vienas iš referendumo iniciatorių Vytautas Sinica, priklausantis mišriai Seimo narių grupei.

Jis teigė, kad ir be referendumo, tiesiog iš sociologinių apklausų yra ganėtinai aišku, kad visuomenė nebūtų už partnerystės įteisinimo kelią.

„Jei mes įvykdome tą Konstitucinio Teismo nurodymą (mano giliu įsitikinimu, peržengiantį jo įgaliojimų ribas), pagal kurį Seimas privalo įteisinti partnerystę, tai mes, vadinasi, visuomenei pasakome, kad nesvarbu, ką jūs apie tai galvojate, – bus priešingai. Tokios situacijos labai norisi išvengti. Ir dėl to, reaguodami į praėjusių metų Konstitucinio Teismo nutarimą, matome tik tokią išeitį iš šios patinės situacijos“, – tvirtino V. Sinica.

Jis pabrėžė, kad šeima Konstitucijoje dabar niekaip neapibrėžta – yra tik santuokos apibrėžimas, o siūlymas, už kurį (arba prieš kurį) būtų galima balsuoti referendume, skambėtų taip: šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos arba tėvystės, arba motinystės.

Anot V. Sinicos, svarbu pabrėžti, kad šeima yra ne tiktai susituokę žmonės – kad šeimos santykiai kyla ir iš vaikų buvimo fakto, ir, pagal suformuluotą siūlymą, šeimos santykiai egzistuoja ir vienišos motinos ar vienišo tėvo atveju.

Liberalų sąjūdžio frakcijos, kurios nė vienas narys nepasirašė už referendumo iniciatyvą, narys Eugenijus Gentvilas aiškino, kodėl šis procesas nėra reikalingas.

„Tai nereiškia, kad bijau to referendumo. Aš net norėčiau, kad jis įvyktų, kad subliūkštų iliuzijos, jog dauguma tautos pasisakys už tik iš santuokos kylančią šeimos sampratą. Mano įsitikinimu, rezultatas bus kitoks. Jeigu Seime pavyks prastumti šią iniciatyvą, esu net linkęs lažintis dėl referendumo baigties. Manau, kad tautos atsakymas bus priešingas“, – tvirtino Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad referendumas organizuojamas tik todėl, kad kai kuriems Seimo nariams nepatinka Konstitucinio Teismo išaiškinimai.

„Juk yra net trys Konstitucinio Teismo – trijų teismų – išaiškinimai, kurie aiškina po 1990 metų konstitucinės teisės specialistų sukonstruotą Konstitucijos tekstą, kurį tauta priėmė referendume.

Jei tai būtų vieno Konstitucinio Teismo sprendimas, tai dar būtų galima abejoti, kad gal jis kaip nors neteisingai išaiškino. Bet 2011 metais Konstitucinio Teismo sudėtis buvo kitokia nei dabar – pernai sprendimą priėmusiame šiandieniniame Konstituciniame Teisme turbūt nėra nė vieno žmogaus iš ten. Taigi, trijų sudėčių Konstituciniai Teismai Konstitucijos kūrėjų mintis, kurias patvirtino tauta, mato taip pat“, – dėstė E. Gentvilas.

Be to, jis kritikavo idėją organizuoti patariamąjį, o ne privalomąjį referendumą.

„Konstitucinė teisė sako, kad patariamąjį referendumą gali atstoti Seimo sprendimas. Jūs Seime neturite daugumos, ar kas? Priimkite Seime tuos sprendimus. Bet ne, jūs kreipiatės į tautą, sakote, nebijokime atsiklausti tautos. Tai duokite tautai spręsti. Jūs neduodate tautai spręsti – sakote, kad jos balsas bus tik patariamasis, o spręsime mes“, – kalbėjo liberalas.

V. Sinica teigė, jog priežastis, kodėl organizuojamas referendumas yra patariamasis, yra gana paprasta, tik kol kas viešai nepasakyta.

„Teisininkų bendruomenėje yra daug nerimo, kad dabartinis Konstitucinis Teismas drįstų pasakyti, jog privalomojo referendumo negalima leisti, nes referendumas dėl Konstitucijos keitimo prieštarautų Konstitucijai. Žmonės, kaip Žalimas ir dar keli, net viešai išdrįso pasakyt, kad to sieks. Tarkim, žmonių iš Laisvės partijos labai tiesmukai buvo pasakyta, kad šitą referendumą turėtų uždrausti Konstitucinis Teismas.

Bet patariamojo referendumo uždraudimas būtų labai kraštutinis dalykas, nes patariamasis referendumas iš esmės yra paklausimas, ką galvoja tauta. Ten nėra tikslios teisinės formuluotės, kuri keliautų tiesiai į teisės aktus.

Man, tiesą sakant, drebėjo širdis, kai teko pripažinti teisininkų teisumą dėl tokios grėsmės egzistavimo – dėl to, kad jei referendumas bus privalomasis, jis užstrigs jau pirmoje stadijoje“, – aiškino V. Sinica.

„Delfi“ politikos aktualijų redaktorė Dainora Pankūnė tvirtino nesanti nustebusi, kad iškilo tokio referendumo klausimas, nes realiai per kiekvieną kadenciją kyla klausimų dėl šeimos sampratos.

„Pats iniciatorius paaiškino, kodėl dabar iškilo referendumo poreikis. Konstitucinis Teismas pasakė, kad turi būti mechanizmas, leidžiantis įregistruoti santykius tos pačios lyties poroms. Juk šiuo metu tos poros eina per teismus ir per teismus įregistruoja savo santykius, o tada kiekvieną tų sprendimų ginčija Teisingumo ministerija. Taigi, tiesiog neturime sklandaus, normalaus ir veikiančio mechanizmo, nes tam nėra politinės valios.

Dabar bandoma referendumu atsiklausti tautos nuomonės, kaip sakė vienas referendumo iniciatorių. Ar tai pavyks, ar ne, matysime, tačiau tai nėra pirmas bandymas kažką panašaus padaryti“, – konstatavo D. Pankūnė.

E. Gentvilas nurodė manantis, kad referendumą bandoma organizuoti ir siekiant pakreipti savo naudai savivaldos rinkimų rezultatus.

„Matyt, tą politinį pamušalą reikia pripažinti, ir nesakau, kad tai blogai, nes turbūt būtų skausmingiau rengti referendumą, nesutapatinant jo su rinkimais – tai tikrai labai brangiai kainuotų, tada pats aš įjungčiau argumentą, kad brangiai kainuoja. Dabar kainuos, bet tapatinant su rinkimais siekiama ir rinkiminių tikslų“, – neabejojo E. Gentvilas.

V. Sinica aiškino, kad referendumą organizuoti per savivaldos rinkimus norma todėl, kad jis apskritai įvyktų.

„Referendumas be rinkimų, atskirai, kažkada vasarą ar žiemą, tiesiog neįvyktų. Kartą bandė organizuoti dėl žemės, bet buvo vasara ir aktyvumas – gal 30 proc., vadinasi, rezultatas negalioja. Taigi, būtų išmesti pinigai, nes nebūtų jokio galiojančio rezultato. Bet su rinkimais referendumas turi šansą įvykti, nes aktyvumas būna apie 50 proc.

Ar tai bus naudinga kažkuriai vienai partijai? Manau, kad daugeliui partijų bus naudinga. Tikiuosi, kad visoms, nes, tarkime, liberalai yra prieš siūlomą formuluotę, o tai mobilizuos žmonės, kurie taip pat yra prieš siūlomą formuluotę, – jie eis balsuoti ir drauge palaikys liberalus. Kažkas yra už siūlomą formuluotę ir tai mobilizuos žmones, kurie už yra siūlomą formuluotę“, – aiškino V. Sinica.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos sampratą suponuoja nebūtinai dviejų skirtingų lyčių asmenų santuoka. V. Sinica aiškiai tvirtino, kad toks išaiškinimas netinka. Bet ar toks paprieštaravimas Konstituciniam Teismui nerodo, kad Seimo nariai nepasitiki Konstituciniu Teismu? Kodėl vėl reikia grįžti prie tos temos?

„Sakyčiau, kad šiuo atveju Konstitucinis Teismas ne seka tautos supratimo pokyčiais, o bando juos aplenkti ir gana drastiškai. Konstitucinis Teismas iš esmės vadovaujasi tarptautinėmis tendencijomis, tarptautinių teismų sprendimais. Labai svarbus momentas tas, kad Europos Sąjungoje šeimos teisė yra valstybių narių reikalas. Bet jei tik kažkur atsiranda kažkoks judesys link to, kad reikia pripažinti vienalytę šeimą, mūsų Konstitucinis Teismas jau ir sako, žiūrėkite, ir pas mus tas yra.

Tautos nuostatos, aišku, gali keistis ir nauja karta, aišku, yra kitokia negu ankstesnė. Tai ir paklauskime, pasižiūrėkime, kiek tauta pasikeitė. Turiu nuojautą (irgi būčiau linkęs lažintis), kad per 30 metų tautos nuostatos taip stipriai nepasikeitė, todėl Konstitucinis Teismas konstatuoja pokyčius, kurių dar nėra, kuriuos jis bando mums primesti ir pasakyti, žiūrėkite, mes už jus nusprendėme. Pasiklaustume ir pamatytume, ar tie pokyčiai įvyko“, – dėstė V. Sinica.

Jis akcentavo ir tai, kad vaikų įtraukimas į šeimos sampratą padėtų aiškiai formuoti šeimos politiką, kurios tikslas – didinti gimstamumą.

„Tikrai nebandau pasakyti, kad šeimos apibrėžimas pats padidins gimstamumą, bet šeima, stabili santuokinė šeima, yra pati palankiausia vieta vaikams augti ir atsirasti. Tai šita kryptis, stabilios šeimos skatinimas iš valstybės pusės, ir turi būti“, – tvirtino V. Sinica.

E. Gentvilas replikavo, jog tokios iniciatyvos veda į XIX amžių, kai neegzistavo socialinės apsaugos sistema, o vaikai buvo gimdomi tam, kad senatvėje tėvus išlaikytų.

„Aš ir mirdamas, nesvarbu, būsiu liberalas ar ne, ginsiu tai, kas yra tikrovėje. Kokia bebūtų šeima – su vaiku ar pora be vaikų, jei žmonės šitaip apsisprendė, aš ginsiu jų teisę apsispręsti ir vadinti save šeima. Tą patį sako ir Konstitucinis Teismas“, – pabrėžė E. Gentvilas.

E. Gentvilas tvirtino, kad valstybė jau dabar baudžia poras, kurios yra nesusituokusios, nelaiko jų šeima.

„Pavyzdžiui, jaunoms šeimoms iki 35 metų valstybė suteikia galimybę gauti lengvatinę paskolą kuriantis kaimiškoje vietovėje, tačiau tik santuokoje esančioms šeimoms. Taigi, jau dabar yra baudžiamos ne santuokoje vaikus auginančios šeimos. Jeigu patariamasis referendumas patartų susiaurinti šeimos sąvoką, tai Seimo nariams būtų laisvos rankos imti ir bausti ne santuokoje gyvenančius asmenis. Aš su siaubu žiūriu į tai, kas būtų, jeigu laimėtų tas referendumas: kiek atsirastų kitų asmenų intencijų bausti tuos, kurie nesusituokę, ir varyti juos prie altoriaus perkeltine prasme“, – galimą realybę nusakė E. Gentvilas.

Jis pabrėžė, kad noras rengti tokį referendumą maskuoja neveiklumą.

„Esama valdžia Konstitucinio Teismo sprendimu yra įpareigota priimti atitinkamus teisės aktus, kurie leistų tos pačios lyties asmenų partnerystę. Ši valdančioji dauguma nevykdo Konstitucinio Teismo nurodymo, nepriiminėja mūsų žmonėms reikalingų įstatymų, skundžia teismų sprendimus, trukdo žmonėms gyventi taip, kaip jie nori ir kaip pasako Konstitucinis Teismas ir visa tai užmaskuoti bando inicijuodama šitą referendumą, nes tada valdžios neveiklumas, Konstitucinio Teismo reikalavimų nevykdymas bus pateisintas“, – kortas atskleidė E. Gentvilas.

Tačiau V. Sinica laikėsi nuomonės, jog referendumas panaikintų dabar egzistuojantį neapibrėžtumą.

„Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriais aš piktinuosi ir kurie įstūmė Seimą į kampą, atsirado ar galėjo atsirasti kaip tik todėl, kad Konstitucijoje yra neapibrėžtumas. Prieš 30 metų niekas negalvojo, kad kils tokių klausimų, todėl liko neaiškumų, bet tokiame neapibrėžtume gimė interpretacijos, dėl kurių Seimas dabar šokdinamas. Seimas gali arba nusilenkti prieš Konstitucinio Teismo, mano įsitikinimu, savivalę, nes peržengta daug ribotumų, arba eiti šituo tautos atsiklausimo keliu, jog gal vis dėlto patikslinkime Konstituciją, apsibrėžkime, kas yra šeima, ir tada šitokių interpretacijų nekiltų“, – tvirtino V. Sinica.

Seimas pie šio klausimo grįš gegužės 21 dieną, kai teks nuspręsti, ar leisti organizuoti tokį referendumą.

„Valios surengti referendumą šiame Seime, manau, pakanka. Klausimas, kiek bus pridėta kliūčių ir kaip sėkmingai referendumo iniciatoriams pavyks jas apeiti“, – reziumavo D. Pankūnė.