Aidas Užkuraitis
Degalų kainos Lietuvoje ir valdžios reakcija
Lietuvoje degalų kainos šiuo metu laikosi apie 2 eurų už litrą ribos. Vyriausybė kol kas neskuba aktyvuoti pagalbos priemonių, tačiau svarsto galimybę laikinai mažinti akcizą, jei kaina viršys 2,2–3 eurų už litrą ribą. Finansų ministras Taurimas Valys pažymi, kad situacija nėra kritinė, o priemonės bus svarstomos tik jei kainų augimas taps ilgalaike tendencija ir naftos barelio kaina rinkoje išliks apie 100 JAV dolerių ar daugiau kelias dienas iš eilės.
Akcizo mažinimo galimybės ir ribos
Ekonomistai pripažįsta, kad akcizo mažinimas gali būti veiksminga priemonė staigaus kainų šoko metu, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. KTU ekonomistas Evaldas Stankevičius pabrėžia, kad dyzelino litre apie pusę kainos sudaro mokesčiai, todėl valstybė gauna didesnes pajamas, kai degalų kainos kyla. Todėl būtų sąžininga bent jau nesidžiaugti didėjančiais biudžeto įplaukomis ir svarstyti mokesčių mažinimą, kai kuro kainos viršija psichologinę 2 eurų ribą. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad kaimyninės šalys, tokios kaip Lenkija ir Latvija, aktyviai koreguoja akcizus ir PVM, siekdamos palengvinti gyventojų naštą.
Ilgalaikės strategijos svarba
Vilniaus universiteto ekonomistas Tomas Karpavičius įspėja, kad akcizo mažinimas dažniausiai yra populistiškai minimas politikų, tačiau tai nėra tvarus sprendimas. Didžiausią naudą gauna tie, kurie daugiausia degalų suvartoja – dažniausiai stambūs verslai. Todėl svarbu orientuotis į pagalbą mažiausias pajamas gaunančioms ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Be to, reikalinga ilgalaikė strategija, skatinanti pereiti prie alternatyvių transporto priemonių, pavyzdžiui, elektromobilių, ir taikyti subsidijas, kurios padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Tiekimo grandinių stabilumas ir kainų svyravimai
Kalbant apie kuro tiekimą, ekonomistai pažymi, kad Europos energetinė sistema prisitaikė prie pokyčių ir rado naujų tiekėjų, todėl kuro trūkumo scenarijus atrodo mažai tikėtinas. Nors trumpalaikiai kainų šuoliai galimi, visiškai kuro trūkumo Europoje tikėtis sunku. Tai lemia ir naujų tiekimo maršrutų atsiradimas bei suskystintų gamtinių dujų terminalų plėtra, kas užtikrina sistemos atsparumą.
Vyriausybės planai ir priemonių paketai
Finansų ministras Taurimas Valys pabrėžia, kad šiuo metu nėra pagrindo aktyvuoti jokių mokestinių ar nemokestinių priemonių, tačiau yra parengtas planas, kuris bus įgyvendintas, jei kainos pasieks kritinę ribą. Mokestinės priemonės apima akcizo mažinimą, o nemokestinės – įvairias subsidijas ir skatinimo programas, pavyzdžiui, elektromobilių naudojimo skatinimą. Taip pat veikia verslo apyvartinių lėšų priemonė, kuri padeda įmonėms prisitaikyti prie kainų svyravimų.
Ilgalaikės priemonės ir konkurencingumo iššūkiai
Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė ragina siekti ilgalaikių sprendimų, kurie skatintų atsisakyti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių. Ji atkreipia dėmesį, kad aukšti degalų akcizai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, gali mažinti Lietuvos konkurencingumą. Todėl svarbu peržiūrėti mokestinę politiką ir ieškoti būdų, kaip subalansuoti fiskalinę naudą ir socialinę paramą.
Istoriniai kontekstai ir ankstesni sprendimai
Praėjusiais metais Lietuva jau ėmėsi priemonių, siekdama suvaldyti degalų kainas – laikinai sumažino dyzelino akcizą iki birželio 15 dienos. Ši lengvata buvo finansuojama iš viršplaninių PVM pajamų, sukauptų dėl išaugusių kuro kainų. Tokiu būdu gyventojams degalų kaina sumažėjo maždaug 6 centais už litrą. Tačiau dabartinė situacija, pasak finansų ministro, nėra tokia kritinė, kad būtų reikalingas panašus įsikišimas.
