Aidas Užkuraitis
Degalų kainoms vėl tapus vienu karščiausių ekonominių klausimų, valdantieji ieško būdų, kaip sumažinti vairuotojams tenkančią naštą. Tarp svarstomų priemonių – laikinas dyzelino akcizo mažinimas, viešojo transporto lengvatos ir jau suplanuotų būsimų mokesčių pakeitimų peržiūra.
Tačiau vieningos nuomonės nėra net valdančiojoje koalicijoje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga skeptiškai vertina idėją dabartinę problemą spręsti nedideliu akcizo sumažinimu. Jo teigimu, vairuotojų lūkesčiai gali būti gerokai didesni už realų tokio sprendimo poveikį degalinėse.
Diskusija ypač aktuali regionų gyventojams, kuriems automobilis neretai nėra pasirinkimas tarp kelių susisiekimo būdų – tai vienintelė reali galimybė nuvykti į darbą, gydymo įstaigą ar parduotuvę.
Veryga: žmonės gali tikėtis gerokai didesnio efekto
A. Verygos vertinimu, nedidelis akcizo sumažinimas dabartinėmis aplinkybėmis neišspręstų pagrindinės problemos.
Degalų galutinę kainą sudaro ne vien akcizas. Jai įtakos turi naftos ir naftos produktų kainos tarptautinėse rinkose, didmeninės kainos, prekybininkų maržos, mokesčiai ir kiti veiksniai.
Todėl net valstybei atsisakius dalies akcizo pajamų, degalinių švieslentėse vairuotojai nebūtinai išvystų tokį kainos kritimą, kokio tikisi.
Būtent tai akcentuoja A. Veryga – jo vertinimu, nedidelis akcizo sumažinimas kainos nenuleistų tiek, kiek dalis visuomenės galėtų tikėtis.
Ant stalo – konkretus skaičius: 10 centų
Vis dėlto Vyriausybėje skaičiavimai jau atliekami.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau paaiškino, kad vienas svarstomų variantų būtų dyzelino akcizą sumažinti 10 centų.
Įvertinus PVM poveikį, galutinė litro kaina vartotojui teoriškai galėtų sumažėti maždaug 12 centų.
Vairuotojui, vienu kartu įsipilančiam 50 litrų dyzelino, tai reikštų maždaug 6 eurais mažesnę sąskaitą.
Tačiau valstybės biudžetui toks sprendimas būtų gerokai brangesnis.
Vyriausybės skaičiavimu, 10 centų mažesnis akcizas biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų kiekvieną mėnesį. Jeigu priemonė galiotų du mėnesius, suma išaugtų iki maždaug 40 mln. eurų, o per tris mėnesius – iki maždaug 60 mln. eurų.
Todėl valdžiai tenka spręsti ne tik tai, ar akcizo mažinimas padėtų vairuotojams, bet ir ar keliolikos centų nuolaida degalinėje pateisintų dešimtis milijonų eurų mažesnes valstybės pajamas.
Koalicijos partnerių nuomonės išsiskyrė
Situaciją dar įdomesnę daro tai, kad skirtingos valdančiosios daugumos politinės jėgos siūlomą priemonę vertina nevienodai.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius laikino dyzelino akcizo sumažinimo neatmeta. Jo vertinimu, jeigu dyzelino kaina tam tikrą laiką išsilaikytų itin aukšta, laikinas akcizo sumažinimas galėtų tapti greitai įgyvendinama priemone.
Tuo metu A. Veryga akcentuoja kitą problemos pusę – net sumažinus akcizą galutinė kaina gali likti tokia aukšta, kad vairuotojai didelio palengvėjimo nepajus.
Taigi ginčas vyksta ne dėl to, ar aukštos degalų kainos yra problema, bet dėl efektyviausio ir finansiškai pagrįsto būdo į ją reaguoti.
Veryga priminė ir ankstesnius sprendimus
LVŽS lyderis taip pat priminė, kad jo politinė jėga ir anksčiau skeptiškai vertino degalų apmokestinimo didinimą.
Jo teigimu, dar formuojant platesnę valdančiąją koaliciją buvo kalbama apie tai, kad dyzelino akcizų ir kitų su šiuo kuru susijusių mokesčių nereikėtų didinti taip, kad tai sukeltų pernelyg didelę finansinę naštą gyventojams.
Šis klausimas dabar tampa dar aktualesnis, nes dabartinė degalų kainų problema persidengia su jau anksčiau suplanuotais mokesčių pokyčiais.
Nuo Naujųjų vairuotojų laukia dar viena problema
Pagal šiuo metu galiojantį planą nuo 2027 metų turėtų didėti su CO₂ emisijomis susieta akcizo dalis.
Skaičiuojama, kad vien dėl šio pokyčio dyzelino litro kaina galėtų padidėti beveik 10 centų, o benzino – maždaug 3 centais.
Todėl valdžia vienu metu susiduria su dviem priešingomis kryptimis.
Dabar diskutuojama, kaip laikinai sumažinti degalų kainas, tačiau kartu teisės aktuose jau numatytas mechanizmas, kuris nuo kitų metų jas vėl stumtų aukštyn.
Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad vertina būsimus sprendimus, o Vyriausybės programoje numatytas akcizų didinimo lėtinimas.
Ypač jautrus klausimas regionuose
A. Veryga atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, kurią lengva praleisti diskutuojant apie alternatyvas automobiliui.
Vyriausybėje kaip viena iš galimų priemonių svarstytas viešojo transporto – traukinių ir autobusų – bilietų lengvinimas.
Didžiuosiuose miestuose ar tarp pagrindinių šalies centrų tokia priemonė daliai žmonių galėtų būti naudinga. Tačiau regionuose situacija visiškai kitokia.
Ne kiekviena gyvenvietė turi geležinkelio jungtį, o kai kur viešojo transporto maršrutai reti arba neatitinka žmonių darbo grafikų.
Todėl, A. Verygos nuomone, kuriant pagalbos priemones būtina galvoti ir apie gyventojus, kurie realios alternatyvos automobiliui neturi.
Yra riba, kurią pasiekus valdžia galėtų įsikišti
Diskusijose atsirado ir konkrečių kainų ribų.
Lietuvos energetikos agentūra anksčiau kaip vieną iš galimų kriterijų intervencinėms priemonėms yra minėjusi situaciją, kai vidutinė dyzelino kaina pasiektų maždaug 2,20 euro už litrą ir tokiame lygyje išsilaikytų bent penkias darbo dienas.
Demokratų sąjungos atstovai savo ruožtu kalbėjo apie maždaug 2,25 euro ribą.
Premjeras taip pat yra minėjęs pasaulinę naftos kainą – jeigu ji ilgesnį laiką laikytųsi virš 100 JAV dolerių už barelį, Vyriausybei galėtų tekti rimčiau svarstyti intervencines priemones.
Tai rodo, kad valdžia kol kas nenori automatiškai mažinti mokesčių vos degalams pabrangus keliais centais. Ieškoma ribos, nuo kurios kainų šuolis būtų vertinamas kaip pakankamai rimtas, kad pateisintų valstybės įsikišimą.
Ankstesnis akcizo mažinimas parodė ir jo galimybių ribas
Lietuva akcizo mažinimo priemonę jau išbandė šių metų pavasarį.
Tuomet Seimas, reaguodamas į smarkiai išaugusias naftos ir degalų kainas, laikinai sumažino dyzelinui taikomą akcizo pastoviąją dalį.
Finansų ministerija tuo metu skaičiavo, kad dėl pakeitimo galutinė dyzelino kaina vartotojui galėtų sumažėti maždaug 6 centais už litrą.
Šis pavyzdys gerai iliustruoja dabartinio ginčo esmę: mokesčių sumažinimas gali turėti tiesioginį poveikį galutinei kainai, tačiau jis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis tai, kiek vairuotojas galiausiai sumoka degalinėje.
Galutinį žodį dar turės tarti Vyriausybė
Kol kas galutinio sprendimo dėl naujo dyzelino akcizo sumažinimo nėra.
Vyriausybė vertina skirtingus scenarijus, jų poveikį gyventojams ir kainą valstybės biudžetui. Tuo pat metu politinės partijos siūlo skirtingus būdus, kaip reaguoti į brangstanči
