Aidas Užkuraitis
Lietuvos vairuotojų akys krypsta į Vyriausybę – artimiausi sprendimai gali turėti tiesioginės įtakos tam, kokius skaičius nuo kitų metų matysime degalinių švieslentėse.
Pagal šiuo metu numatytą tvarką nuo 2027 metų turėtų didėti degalams taikoma CO₂ akcizo dedamoji.
Skaičiuojama, kad vien dėl šio mokestinio pokyčio dyzelino litro kainai poveikis galėtų siekti beveik 10 centų, o benzino – maždaug 3 centus.
Tačiau dabar atsirado naujas posūkis.
Finansų ministras Taurimas Valys patvirtino, kad valdžia svarsto galimybę suplanuotą mokesčio augimą pristabdyti. Dėl to kalbamasi ir su Europos Komisija.
Nuo Naujųjų užprogramuotas naujas pokytis
Degalų kainą sudaro ne tik naftos ir jos produktų kaina pasaulinėje rinkoje.
Prie galutinės sumos prisideda akcizai, PVM, biodegalų komponentai, prekybininkų sąnaudos bei maržos ir kiti veiksniai.
Lietuvoje degalams taikomas standartinis 21 proc. PVM, o prie akcizo pastaraisiais metais prisidėjo ir CO₂ dedamoji.
Būtent pastaroji dabar atsidūrė politinių diskusijų centre.
Pagal numatytą grafiką 2027 metais CO₂ dedamoji benzinui turėtų siekti 120 eurų už 1000 litrų, o įprastam dyzelinui – 131 eurą už 1000 litrų.
Dyzelino vairuotojams pokytis būtų skaudesnis
Skirtumas tarp benzino ir dyzelino gana ryškus.
Naujausi skaičiavimai rodo, kad dėl kitąmet numatytų mokestinių pokyčių dyzelinas galėtų pabrangti beveik 10 centų už litrą, o benzinas – apie 3 centus.
Jeigu toks poveikis visas persiduotų galutinei kainai, 50 litrų dyzelino bakas vien dėl šio pokyčio galėtų kainuoti maždaug 5 eurais daugiau.
Per vieną apsilankymą degalinėje suma gali neatrodyti milžiniška.
Tačiau daug važiuojančiam žmogui ar įmonei per metus skirtumas jau gali būti gerokai didesnis.
Finansų ministras patvirtino – ieškoma kito varianto
Tačiau dar nėra galutinai aišku, ar visas suplanuotas padidėjimas įsigalios būtent tokia apimtimi.
Finansų ministras T. Valys rugsėjo 29 dieną sakė, kad su Europos Komisija derinama galimybė degalų akcizą kitais metais didinti mažiau, nei buvo numatyta anksčiau.
Ministras kalba apie galimybę sulėtinti suplanuotą papildomą CO₂ dedamosios augimą.
Tai reiškia, kad dalis 2027 metų degalų kainos iš tiesų priklausys nuo artimiausiais mėnesiais priimamų politinių ir mokestinių sprendimų.
Valdžia jau parodė, kad akcizą gali keisti
Tai nėra vien teorinė galimybė.
2026 metais Seimas jau buvo pritaręs Finansų ministerijos pasiūlymui laikinai sumažinti dyzelino akcizo pastoviąją dalį.
Tuomet ji buvo mažinama nuo 500 iki 450 eurų už 1000 litrų.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė dyzelino kaina vartotojams dėl šio sprendimo galėjo sumažėti maždaug 6 centais už litrą, įskaitant PVM.
Tai gerai parodo, kokį tiesioginį poveikį degalų kainoms gali turėti mokestinė politika.
Tačiau valdžia kontroliuoja ne visą kainą
Čia būtina viena svarbi išlyga.
Teiginys, kad visa degalų kaina yra valdžios rankose, būtų netikslus.
Vyriausybė ir Seimas gali keisti akcizus bei kitus nacionalinius mokesčius, tačiau jie nekontroliuoja pasaulinės naftos kainos, naftos produktų kainų tarptautinėse rinkose ar visų prekybininkų sąnaudų.
Energetikos ministerija nurodo, kad galutinę degalų kainą Lietuvoje formuoja keli atskiri elementai – produkto kaina, mokesčiai ir kitos rinkos dedamosios.
Taigi tiksliau būtų sakyti: reikšminga degalų kainos dalis yra valdžios sprendimų rankose.
Diskusijos jau persikėlė į politinę areną
Brangstant degalams pasigirdo skirtingų pasiūlymų, ką turėtų daryti valdžia.
Svarstomas akcizų politikos peržiūrėjimas, galimybė Lietuvos dyzelino apmokestinimą labiau derinti prie kaimyninių valstybių ir kitos priemonės.
Tačiau politinės pozicijos skiriasi.
Pavyzdžiui, LVŽS lyderis Aurelijus Veryga teigia, kad vien akcizo sumažinimas dabartinės degalų kainų problemos neišspręstų.
Tai politinis vertinimas, o ne nustatytas ekonominis faktas – akcizo sumažinimas matematiškai mažina mokestinę kainos dalį, tačiau galutinę kainą tuo pačiu metu veikia ir rinkos sąlygos.
Kaimyninių šalių kainos tampa svarbiu argumentu
Diskusijoje atsiranda ir dar vienas klausimas – ar Lietuva, nustatydama akcizus, neturėtų daugiau žiūrėti į kaimynines valstybes.
Lietuvos energetikos agentūros analizė rodo, kad nuo 2025 metų tarp Baltijos valstybių būtent Lietuvoje dyzelinui taikomas akcizas buvo didžiausias.
Todėl valdžios institucijose jau vertinami pasiūlymai, kaip pristabdyti degalų brangimą ir ar akcizų dydžius reikėtų labiau derinti prie aplinkinių rinkų.
Sprendimas, kurį pajus beveik kiekvienas
Degalų kainų pokyčiai paliečia ne vien vairuotojus.
Brangesnis kuras didina transporto ir logistikos sąnaudas, todėl gali paveikti ir verslą bei įvairių prekių ir paslaugų savikainą.
Būtent todėl artėjantis sprendimas dėl 2027 metų CO₂ dedamosios bus gerokai platesnis nei vien klausimas, kiek kainuos litras dyzelino.
Pagal dabartinį grafiką mokesčio didėjimas jau numatytas.
Tačiau Finansų ministerija patvirtino ieškanti galimybių jį pristabdyti.
Todėl šįkart galima pasakyti gana tiksliai: visa degalų kaina nėra valdžios rankose, tačiau tai, kokią jos dalį nuo Naujųjų sudarys mokesčiai, didele dalimi priklausys būtent nuo politinių sprendimų.
