Aidas Užkuraitis
Sukčiai nuolat ieško naujų aukų. Sužinokite, kaip atpažinti netikrus banko pranešimus ir apsaugoti savo pinigus.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gyventojai gauna SMS žinutes ar el. laiškus, kurie atrodo lyg būtų siųsti banko ar siuntų bendrovės. Žinutėse dažniausiai teigiama, kad būtina skubiai patvirtinti mokėjimą, atnaujinti paskyrą arba sumokėti nedidelį mokestį.
Iš pirmo žvilgsnio tokie pranešimai atrodo įtikinami – naudojami bankų logotipai, oficialiai skambantys tekstai ir nuorodos, primenančios tikrus interneto adresus. Tačiau vos paspaudus nuorodą galima patekti į suklastotą svetainę, kurioje sukčiai bando išvilioti prisijungimo duomenis.
Kaip atpažinti apgaulę?
Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į kelis požymius:
- žinutė ragina veikti labai skubiai;
- prašoma prisijungti per atsiųstą nuorodą;
- siuntėjo adresas atrodo neįprastas;
- tekste pasitaiko kalbos ar rašybos klaidų;
- prašoma pateikti prisijungimo kodus ar kortelės duomenis.
Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, geriausia nespausti nuorodos ir prisijungti prie banko tik per oficialią programėlę arba pačiam įvedus banko interneto adresą naršyklėje.
Ką daryti, jei paspaudėte nuorodą?
Jeigu jau įvedėte savo duomenis:
- Nedelsdami susisiekite su savo banku.
- Užblokuokite mokėjimo kortelę, jei reikia.
- Pakeiskite slaptažodžius.
- Stebėkite sąskaitos operacijas.
- Praneškite apie incidentą atsakingoms institucijoms.
Greita reakcija gali padėti sumažinti nuostolius.
Kodėl žmonės vis dar patiki?
Sukčiai pasitelkia psichologinį spaudimą. Žinutėse dažnai rašoma, kad paskyra bus užblokuota, siunta nebus pristatyta arba mokėjimas bus atmestas. Tokiose situacijose žmonės dažnai veikia impulsyviai.
Būtent todėl specialistai rekomenduoja prieš atliekant bet kokius veiksmus sustoti ir įvertinti situaciją.
Svarbiausia taisyklė
Joks bankas telefonu, SMS ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ar patvirtinti operacijų per atsitiktinę nuorodą. Jei gaunate tokį prašymą, tai rimtas signalas būti atsargiems.
