Aidas Užkuraitis
Dar prieš kelerius metus gero išsilavinimo, patirties ir konkrečios profesijos dažnai pakakdavo, kad žmogus darbo rinkoje jaustųsi gana užtikrintai. Dabar situacija pradeda keistis – ir kai kuriems darbuotojams šis pokytis gali būti nemalonus.
Dirbtinis intelektas, automatizacija ir vis sparčiau diegiamos skaitmeninės sistemos keičia ne tik technologijų bendroves. Pokyčiai pasiekia biurus, gamybą, prekybą, klientų aptarnavimą, finansus ir daugybę kitų sričių.
Darbo rinkos specialistų žinutė paprasta: ateityje vien mokėti atlikti savo dabartinį darbą gali nebepakakti.
Vis svarbesnis tampa gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir technologijas paversti savo darbo įrankiu.
Darbdaviai jau pradėjo kelti kitokią kartelę
Darbo skelbimuose vis dažniau ieškoma ne tik konkrečios profesijos specialisto.
Darbdaviams reikia žmonių, kurie gali atlikti kelias skirtingas funkcijas, supranta skaitmeninius procesus, geba analizuoti informaciją ir moka naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.
Tai svarbus pokytis.
Anksčiau žmogus galėjo išmokti vieną profesiją ir tais pačiais įgūdžiais sėkmingai naudotis daugelį metų. Dabar dalis kompetencijų sensta gerokai greičiau.
Technologija, kuri šiandien tik padeda darbuotojui, po kelerių metų gali perimti dalį jo atliekamų užduočių.
Tai nereiškia, kad pats žmogus automatiškai tampa nereikalingas.
Tačiau gali tapti nereikalingas senasis jo darbo būdas.
Didžiausias pavojus – ne konkrečiai profesijai
Kalbant apie dirbtinį intelektą dažnai bandoma sudaryti sąrašus profesijų, kurios „išnyks“.
Realybė sudėtingesnė.
Dažniausiai technologijos pirmiausia perima ne visą profesiją, o atskiras užduotis.
Jeigu didelę žmogaus darbo dienos dalį sudaro pasikartojančios, lengvai standartizuojamos operacijos, būtent jos gali būti automatizuotos pirmiausia.
Dokumentų tvarkymas, paprastas informacijos suvedimas, standartinių tekstų rengimas, pirminė duomenų analizė ir dalis klientų aptarnavimo jau dabar gali būti atliekama greičiau naudojant naujus skaitmeninius įrankius.
Todėl svarbiausias klausimas tampa ne „ar dirbtinis intelektas atims mano darbą?“.
Daug svarbiau – kurią mano darbo dalį jis gali atlikti geriau arba greičiau už mane?
Atsiranda paradoksas: vieni neranda darbo, kiti – darbuotojų
Lietuvos darbo rinkoje jau dabar galima pastebėti iš pirmo žvilgsnio keistą situaciją.
Vienoje pusėje – žmonės, kurie siunčia daugybę gyvenimo aprašymų ir skundžiasi nesulaukiantys atsakymo.
Kitoje – įmonės, teigiančios, kad mėnesiais negali surasti reikalingų specialistų.
Tai nėra prieštaravimas.
Problema dažnai slypi tame, kad darbuotojų turimos kompetencijos ir darbdavių poreikiai nesutampa.
Darbo rinkoje gali būti daug žmonių, tačiau jeigu įmonei reikia elektriko, inžinieriaus, programuotojo ar specifinės techninės kvalifikacijos specialisto, bendras darbo ieškančių žmonių skaičius problemos neišsprendžia.
Todėl ateityje profesijos pasirinkimas gali tapti dar svarbesnis.
Už kai kuriuos specialistus jau pasirengę mokėti tūkstančius
Kita darbo rinkos pusė atrodo visiškai priešingai.
Kai kurių kompetencijų turintys specialistai Lietuvoje yra tokie paklausūs, kad darbdaviai už juos pasirengę konkuruoti atlyginimais.
Darbo rinkos specialistai yra kalbėję apie pozicijas, kuriose atlygis gali siekti 6–7 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau net ir tokiomis sąlygomis tinkamų kandidatų nėra lengva surasti.
Ypač vertinamos retos techninės, inžinerinės ir technologinės kompetencijos.
Tai atskleidžia vieną svarbiausių dabartinės darbo rinkos tendencijų.
Problema nebūtinai yra darbo vietų skaičius.
Vis dažniau problema – tinkamų įgūdžių trūkumas.
Dirbtinis intelektas gali tapti ir grėsme, ir pranašumu
DI poveikis darbo rinkai nėra vien neigiamas.
Darbuotojas, kuris išmoksta naudotis naujomis technologijomis, gali tapti net vertingesnis nei anksčiau.
Pavyzdžiui, viena užduotis anksčiau galėjo užtrukti kelias valandas. Pasitelkus automatizaciją ar DI, jos pirminę dalį galima atlikti per keliolika minučių, o likusį laiką skirti sprendimams, kuriems reikia žmogaus patirties ir vertinimo.
Tokiu atveju technologija darbuotojo nepakeičia.
Ji padidina jo produktyvumą.
Tačiau atsiranda kita problema: jeigu vienas darbuotojas su technologijomis gali padaryti tai, kam anksčiau reikėjo kelių žmonių, įmonei gali nebereikėti tokio pat darbuotojų skaičiaus.
Būtent dėl to pasaulyje vyksta diskusija apie DI poveikį užimtumui.
Diplomas savaime nebėra garantija
Dar viena ryškėjanti tendencija – darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria realiems gebėjimams.
Aukštasis išsilavinimas daugelyje profesijų išlieka labai svarbus, o kai kuriose yra būtinas.
Tačiau vien diplomo turėjimas ne visada garantuoja gerą poziciją darbo rinkoje.
Darbdaviams svarbu, ką žmogus iš tikrųjų geba padaryti.
Ar moka naudotis šiuolaikinėmis programomis? Ar supranta duomenis? Ar geba išspręsti nestandartinę problemą? Ar gali greitai išmokti naują sistemą?
Būtent tokie klausimai vis dažniau tampa svarbūs atrankose.
Lietuvos darbo rinka kol kas nėra katastrofoje
Gąsdinanti antraštė gali sudaryti įspūdį, kad Lietuvoje tuoj neliks darbo.
Duomenys tokios išvados nepatvirtina.
2026 metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė apie 6,1 proc. ir buvo mažesnis tiek nei pirmąjį metų ketvirtį, tiek nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Darbdaviai taip pat skelbia tūkstančius laisvų darbo vietų.
Tačiau po šiais bendrais skaičiais slepiasi didžiuliai skirtumai tarp profesijų.
Vienur darbuotojų per daug.
Kitur jų desperatiškai trūksta.
Todėl didžiausias pavojus gali būti ne tai, kad Lietuvoje apskritai neliks darbo, o tai, kad žmogaus turimi įgūdžiai nebeatitiks tų darbo vietų, kurios bus kuriamos.
Pokytis jau prasidėjo
Darbo rinkos transformacija neįvyks vieną konkrečią dieną.
Nebus ryto, kai milijonai žmonių atsibus ir sužinos, kad jų profesijos nebereikalingos.
Pokytis vyksta palaipsniui.
Pirmiausia įmonėje atsiranda nauja programa. Vėliau automatizuojama viena užduotis. Tada darbuotojui reikia išmokti naują sistemą. Galiausiai pasikeičia pati pareigybė.
Po kelerių metų darbo pavadinimas gali būti tas pats, tačiau tai, ką žmogus kasdien daro, jau bus visiškai kita.
Todėl svarbiausias pranašumas ateities darbo rinkoje gali būti ne viena konkreti profesija.
Tai gali būti gebėjimas nuolat mokytis.
Kas išloš labiausiai?
Didžiausią pranašumą greičiausiai turės žmonės, kurie derins profesines žinias su technologiniais įgūdžiais.
Elektrikas, kuris supranta išmaniąsias sistemas. Buhalteris, mokantis automatizuoti rutininius procesus. Rinkodaros specialistas, gebantis naudoti DI analizei. Inžinierius, mokantis dirbti su naujausia programine įranga.
Technologijos tokio žmogaus nebūtinai išstumia.
Jos gali padaryti jį dar produktyvesnį.
O darbuotojui, kuris daugelį metų atlieka tas pačias lengvai automatizuojamas užduotis ir nenori mokytis nieko naujo, konkurencija gali tapti vis sunkesnė.
Todėl perspėjimą, kad lietuviai „netrukus darbo neras“, reikėtų suprasti ne kaip prognozę apie visuotinį nedarbą. Tai perspėjimas apie kitą dalyką – darbo vietos išliks, tačiau gebėjimai, kurių reikės norint jas gauti, keisis vis sparčiau.
Ir šis pokytis jau vyksta.
