Tomas L.
Verslo atstovai teigia, kad Lietuvoje dar nėra priimtų teisės aktų, kurie aiškiai nustatytų naujus reikalavimus.
Todėl, pasak jų, darbdaviai vis dar neturi aiškių taisyklių ir negali pasirengti naujai tvarkai.
„Darbdaviai supranta, kad artėja svarbūs pokyčiai, tačiau šiandien vis dar nėra aiškių tvarkos aprašų, ataskaitų formų ar praktinių gairių, kaip reikės taikyti naujus reikalavimus. Tai kelia ne tik neapibrėžtumą, bet ir realią riziką suklysti“, – pranešime cituojama LDK prezidentė Aurelija Maldutytė.
Ji pabrėžia, kad Nyderlandai jau nukėlė įgyvendinimą į 2027 metus, Danija planuoja reikalavimus taikyti nuo 2027 m., o Švedija siūlo ne tik atidėti įgyvendinimą, bet ir inicijuoja direktyvos peržiūrą ES lygiu.
Pasak A. Maldutytės, kritiška pozicija dėl direktyvos taip pat viešai išsakoma ir Estijoje, kur akcentuojama perteklinė administracinė našta verslui ir siūloma jos įgyvendinimą atidėti maždaug dvejiems metams.
„Tai rodo, kad problema nėra pavienė – direktyva daugeliui šalių yra per sudėtinga ir sukuria reikšmingą papildomą administracinę naštą“, – akcentuoja LDK prezidentė.
„Negalime kurti situacijos, kai įmonės turi ruoštis iš esmės nežinodamos, kokių konkrečių sprendimų iš jų bus reikalaujama – nuo apskaitos sistemų pritaikymo iki darbuotojų pareigybių struktūrų bei vertės nustatymo ir peržiūros“, – priduria ji.
Todėl darbdaviai siūlo nacionaliniu lygmeniu svarstyti direktyvos įgyvendinimo atidėjimą, nustatyti realų pereinamąjį laikotarpį bei inicijuoti diskusiją ES lygiu dėl direktyvos nuostatų peržiūros.
ES direktyva įsigalios šių metų birželio 7 dieną.
Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyvos tikslas – užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą ir mažinti vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus. Įgyvendinant šiuos pokyčius „Sodra“ bus atsakinga už duomenų surinkimą, apdorojimą ir rodiklių apskaičiavimą.
