Tomas L.
Visiems gyventojams, kad užsitikrintų pensiją, tenka dirbti ilgus metus ir mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas bei gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau kai kurie išradingai pasinaudojo sistemos spragomis, kad sumokėtų mažiau, bet gautų tokius pačius pensijos dydžius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su „Sodra“ nusprendė, kad tokie veiksmai yra neteisingi ir gali būti laikomi apgaule. Todėl ši praktika ateityje nebus leidžiama.
Kaip galima sutaupyti mokesčių ir gauti pensiją?
Jei žmogus dirba pagal darbo sutartį, jis privalo mokėti tiek GPM, tiek socialinio draudimo įmokas, įskaitant pensijų draudimą. Tokiu atveju „Sodra“ ir VMI mato tą pačią sumą kaip ir žmogaus pajamas.
Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2200 eurų iki mokesčių, po mokesčių ir įmokų į rankas gauna apie 1356 eurus. „Sodrai“ ir VMI jam reikia sumokėti 844 eurus. Sumokėjęs šią sumą, žmogus užsitikrina vieno mėnesio pensijų draudimo stažą.
Tačiau kai kurie asmenys, norėdami užsitikrinti pensiją, sumokėdavo gerokai mažiau įmokų. Pavyzdžiui, dirbdami mažosios bendrijos arba savarankiškai, jie galėjo mokėti tik nuo minimalios algos ir nesumokėti GPM, taip sutaupydami didžiąją dalį įmokų.
Jei mažoji bendrija mokėdavo socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos, tačiau žmogus už tai negaudavo pajamų, GPM sumokėti nereikėdavo, o VMI visai nereikėjo deklaruoti pajamų. Tai reiškia, kad sumokėjęs 80,57 eurus (pensijų draudimo įmokos už minimalias pajamas), žmogus užsitikrindavo tiek pat pensijos stažo, kaip ir tas, kuris sumokėdavo 844 eurus.
Kodėl šis metodas nebus leidžiamas?
„Sodra“ pripažino, kad dalis gyventojų naudodamiesi tokiomis spragomis, sumokėjo mažesnes įmokas, tačiau užsitikrino tiek pat pensijos, kaip ir tie, kurie mokėjo daugiau. Nors toks metodas buvo legaliai leidžiamas, tačiau „Sodra“ ir VMI nusprendė, kad tai pažeidžia socialinio solidarumo principą ir ilgainiui gali sukelti neteisingą sistemą, kurioje viena grupė gyventojų „apgaudinėja“ kitą.
Šių metų liepą buvo nustatyta, kad 4932 savarankiškai dirbantys asmenys nesutapo su VMI deklaruotais pajamų duomenimis. Tai reiškia, kad jie galėjo mokėti mažesnes įmokas, nei deklaruota suma, o uždirbtos pajamos realiai buvo mažesnės.
Savanoriškas pensijų draudimas nebeįmanomas
Nuo 2017 m. sausio 1 d., pagal naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, savanoriško pensijų draudimo galimybė buvo panaikinta. Tai reiškia, kad žmogus negali uždirbti mažesnių pajamų ir sumokėti mažesnių įmokų, kad gautų tokią pat pensiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad savanoriškas draudimas buvo naudojamas ne pagal tikslą – ne visi dirbantieji iš tikrųjų naudojo šią galimybę ilgalaikiams pensijos kaupimams, o tik pasinaudodavo sistema, kai „apsimoka“.
Anksčiau buvo galimybė savanoriškai užsidirbti papildomą pensijos stažą, tačiau tokią praktiką naudojusiems žmonėms sistema leido pasiekti geresnes pensijas su minimaliomis įmokomis.
Socialinio solidarumo principas
Socialinio draudimo sistema grindžiama solidarumu – kad visi dirbantieji ilgą laiką moka įmokas, kad užtikrintų išmokas ne tik sau, bet ir kitiems, kurie tuo metu gauna pensijas. Tai užtikrina teisingą paskirstymą ir pusiausvyrą tarp darbingo amžiaus žmonių ir pensininkų.
Ministerija pabrėžė, kad savanoriškas draudimas tapo individualistiniu požiūriu, o ne kolektyviniu sprendimu, kuris kenkė visai sistemai. Todėl tokia sistema, kuri nesuderinta su socialiniu solidarumu, nebuvo sąžininga ir prisidėjo prie sistemos iškraipymo.
Pabaigai
Sodra ir VMI aiškiai nurodė, kad nuo šiol bus griežtai stebimi visi asmenys, kurie stengiasi pasinaudoti sistemomis ir apgauti mokesčių arba socialinio draudimo įmokas. Naujų taisyklių laikymasis užtikrins teisingesnį ir labiau tvarią socialinę sistemą Lietuvoje.
