Aidas Užkuraitis
Lietuvos gyventojams gali tekti ruoštis dar vienam nemaloniam pokyčiui parduotuvėse.
„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ generalinis direktorius Dainius Dundulis perspėja, kad prekių kainos gali kilti jau šį rudenį.
Tačiau šį kartą verslininkas pirštu rodo ne į degalų kainas.
Jo teigimu, gerokai didesnį poveikį gali turėti pasikeitęs vairuotojų darbo apmokėjimas ir dėl to smarkiai išaugusios logistikos sąnaudos.
„Norfos“ grupėje poveikis, pasak D. Dundulio, jau jaučiamas.
Ir jo pateikti skaičiai – iškalbingi.
Vien per mėnesį – papildomi 88 tūkstančiai eurų
Problemos centre atsidūrė po Lietuvą prekes išvežiojančių vairuotojų darbo apmokėjimas.
Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija balandį pateikė išaiškinimą dėl vienos dienos komandiruočių Lietuvoje.
Institucijų pozicija – kai darbuotojas savo įprastas vienos pamainos darbo funkcijas atlieka skirtingose vietovėse ir tai atitinka kilnojamojo pobūdžio darbą, tokia veikla negali būti įforminama kaip vienos dienos komandiruotė, už kurią mokami dienpinigiai.
Vietoje jų darbuotojui gali būti mokamas didesnis atlyginimas, priedai ar kitos su darbo užmokesčiu susijusios išmokos.
Tačiau čia verslui atsiranda esminis skirtumas.
Darbo užmokestis apmokestinamas privalomaisiais mokesčiais.
„Rivona“, kuri rūpinasi „Norfos“ parduotuvių aprūpinimu, naujojo išaiškinimo pradėjo laikytis vasarą.
D. Dundulio skaičiavimu, rezultatas – maždaug 88 tūkst. eurų papildomų išlaidų kiekvieną mėnesį.
Per metus susidaro daugiau kaip milijonas eurų.
Dar vienas skaičius – 20–25 procentai
Tačiau milijonas eurų nėra vienintelis skaičius, dėl kurio D. Dundulis kalba apie būsimą kainų augimą.
Verslininko teigimu, pasikeitus vairuotojų apmokėjimo tvarkai, prekių logistika į „Norfos“ parduotuves pabrango maždaug 20–25 procentais.
Tai jau tokio dydžio pokytis, kurio, jo vertinimu, įmonė vien savo vidiniais resursais kompensuoti negali.
Būtent todėl dalis papildomų išlaidų galiausiai gali atsispindėti ir parduotuvių lentynose.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką.
Tai nereiškia, kad visos prekės automatiškai pabrangs 20 ar 25 procentais.
Tokiu dydžiu, pasak D. Dundulio, išaugo būtent jo įmonės skaičiuojamos logistikos sąnaudos.
Galutinė konkretaus produkto kaina priklauso nuo daugybės kitų veiksnių.
Vieno kilometro kaina pasikeitė labai smarkiai
D. Dundulis pateikia dar vieną pavyzdį, kuris leidžia paprasčiau suprasti problemos mastą.
Anksčiau, kai vairuotojams buvo mokami dienpinigiai, vienas sunkvežimio nuvažiuotas kilometras, jo skaičiavimu, kainuodavo maždaug 1,10 euro be PVM.
Dabar, tą pačią pinigų sumą išmokant kaip darbo užmokestį, kilometro kaina priartėjo prie 1,40 euro be PVM.
Skirtumas – apie 30 centų už kilometrą.
Didelėje logistikos sistemoje, kurioje sunkvežimiai kasdien nuvažiuoja daugybę kilometrų, toks pokytis greitai virsta didelėmis sumomis.
O degalai? Čia Dundulis pateikia netikėtą palyginimą
Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama degalų kainoms.
Todėl būtų paprasta manyti, kad būtent jos taps pagrindine maisto ir kitų prekių brangimo priežastimi.
Tačiau D. Dundulio skaičiavimas kitoks.
Jo teigimu, pavasarį brangę degalai vieno sunkvežimio kilometro kainą padidino iki maždaug 10 centų.
Tuo metu pasikeitęs vairuotojų apmokėjimas, remiantis jo pateiktais skaičiais, poveikį padidino gerokai labiau.
Todėl verslininkas ir akcentuoja, kad būsimo prekių brangimo nereikėtų automatiškai aiškinti vien degalų kainomis.
Dundulis kelia ir nepatogų klausimą apie konkurentus
Šioje istorijoje yra dar viena dalis.
„Norfa“ turi savo logistikos bendrovę „Rivona“.
Tačiau ne visi Lietuvos prekybos tinklai prekes į parduotuves veža nuosavu transportu.
Dalis jų naudojasi kitų logistikos bendrovių paslaugomis.
D. Dundulis svarsto, kad rinkoje gali egzistuoti nevienoda praktika, kaip įmonės taiko VMI ir VDI išaiškinimą.
Jo nuomone, bendrovės, kurios laikosi nustatytų reikalavimų ir sumoka visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius, gali atsidurti nepalankesnėje konkurencinėje padėtyje.
Tačiau tai yra paties D. Dundulio vertinimas.
Viešai pateiktų duomenų, leidžiančių teigti, kad konkretūs kiti prekybos tinklai ar jų logistikos partneriai pažeidžia reikalavimus, nėra.
Keli centai parduotuvėje gali reikšti labai daug
Kodėl prekybos tinklams tai taip svarbu?
Nes mažmeninėje prekyboje konkurencija vyksta net kelių centų lygiu.
Pirkėjas, lygindamas tą patį pieną, sviestą, kavą ar kitą produktą skirtingose parduotuvėse, gali rinktis ten, kur jis kainuoja keliais centais mažiau.
Todėl papildomi logistikos kaštai prekybininkams tampa itin jautrūs.
D. Dundulis teigia, kad pastaraisiais metais jo atstovaujamo verslo grynasis pelningumas siekia kiek daugiau nei 2 procentus.
Jo argumentas paprastas – jeigu sąnaudos sparčiai auga, visko padengti vien iš pelno ilgą laiką nepavyks.
Tuomet lieka keli pasirinkimai.
Taupyti kitose srityse arba bent dalį papildomų išlaidų įtraukti į galutinę prekių kainą.
Nuo kitų metų laukia dar vienas pokytis
Ir čia istorija nesibaigia.
D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų papildomą spaudimą logistikos sąnaudoms gali sukelti didesni kelių mokesčiai.
Tai reikštų dar vieną papildomą išlaidų eilutę vežėjams.
Todėl, jo vertinimu, vienu metu gali susidėti keli veiksniai – vairuotojų darbo sąnaudos, kelių mokesčiai ir degalų kainos.
Kiek visa tai galiausiai atsispindės konkrečių prekių kainose, šiandien tiksliai pasakyti negalima.
Ar tikrai viskas parduotuvėse brangs?
Ne būtinai.
Ir tai labai svarbi detalė.
D. Dundulio pareiškimas nėra oficiali prognozė, kad kiekvienas produktas Lietuvoje pabrangs konkrečiu procentu.
Kalbama apie jo vadovaujamų įmonių patirtį ir skaičiavimus.
Galutinę produkto kainą lemia ne vien transportas.
Svarbios žaliavų kainos, gamintojų pasiūlymai, energija, atlyginimai, mokesčiai, konkurencija, akcijos ir paties prekybininko marža.
Todėl vienos prekės gali brangti daugiau, kitos – mažiau, o kai kurios dėl konkurencijos ar kitų priežasčių gali apskritai nebrangti.
Tačiau D. Dundulio siunčiama žinia aiški: logistikos sąnaudų augimas jau pasiekė tokį lygį, kurio, jo teigimu, vien įmonės viduje kompensuoti nebepavyks.
Pirkėjai tikrąjį poveikį pamatys parduotuvių lentynose
Kol kas nėra vieno skaičiaus, kuriuo būtų galima pasakyti, kiek eurų dėl šių pokyčių per mėnesį papildomai išleis vidutinė Lietuvos šeima.
D. Dundulis konkretaus bendro prekių brangimo procento taip pat nepateikia.
Tačiau jo vadovaujamos įmonės skaičiai leidžia suprasti, kodėl prekybininkas apie problemą prabilo būtent dabar.
Apie 88 tūkst. eurų papildomų išlaidų per mėnesį.
Daugiau kaip milijonas eurų per metus.
Maždaug 20–25 procentais išaugusios logistikos sąnaudos.
Ir nuo kitų metų – papildomas kelių mokesčių poveikis.
Todėl artimiausiais mėnesiais pirkėjams verta stebėti ne tik degalinių švieslentes.
D. Dundulio teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, galinčių pajudinti kainas parduotuvėse, šį kartą slypi visai kitur – tame, kiek prekybos tinklams kainuoja pristatyti prekes iki parduotuvės lentynos.
