Tomas L.
Diskusijos apie tai, kiek ilgai ateityje turės dirbti Lietuvos gyventojai, neslopsta. Europoje visuomenei senstant vis garsiau kalbama apie pensinio amžiaus didinimą, tačiau „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis mano, kad Lietuvai pirmiausia reikėtų ieškoti visiškai kitokių sprendimų.
Verslininkas neslepia – jis nepritaria idėjai dar labiau vėlinti žmonių išėjimą į pensiją. Jo manymu, prieš verčiant gyventojus dirbti ilgiau reikėtų peržiūrėti valstybės aparato dydį, politikų skaičių ir viešojo sektoriaus efektyvumą.
Europa ruošiasi dideliems pokyčiams
Pensijų sistemoms visoje Europoje tenka vis didesnis spaudimas. Gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja, o darbingo amžiaus žmonių dalis daugelyje valstybių mažėja.
EBPO duomenys rodo, kad pagal šiuo metu galiojančias taisykles dalyje valstybių ateityje žmonėms teks dirbti gerokai ilgiau.
Ypač išsiskiria Danija – pagal dabartines gyvenimo trukmės ir pensinio amžiaus susiejimo taisykles ateityje pensinis amžius ten galėtų siekti net 74 metus. Estijoje prognozuojamas 71 metų, o Italijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje – apie 70 metų pensinis amžius.
Lietuvoje situacija kol kas kitokia. Nuo 2026 metų tiek vyrams, tiek moterims nustatytas 65 metų senatvės pensijos amžius.
EBPO skaičiavimuose žmogui, Lietuvoje pradėjusiam dirbti 22 metų amžiaus 2024-aisiais, normalus būsimas pensinis amžius taip pat numatomas ties 65 metų riba.
Tačiau demografinės tendencijos reiškia, kad diskusija dėl pensijų sistemos ateities dar tikrai nesibaigė.
D. Dundulis mato rimtą problemą
D. Dundulis atkreipė dėmesį į vieną svarbiausių Lietuvos problemų – ateityje vienam pensinio amžiaus žmogui teks vis mažiau dirbančiųjų.
Jo pateiktais skaičiavimais, dabar Lietuvoje yra apie 525 tūkst. vyresnių nei 65 metų gyventojų, tačiau po maždaug dviejų dešimtmečių jų skaičius gali išaugti iki maždaug 860 tūkst.
Tuo pat metu darbingo amžiaus žmonių skaičius gali mažėti – nuo maždaug 1,56 mln. iki 1,35 mln.
Tai reikštų labai ryškų dirbančiųjų ir pensinio amžiaus gyventojų santykio pasikeitimą. D. Dundulio skaičiavimu, dabar šis santykis siekia apie 2,62, o ateityje gali sumažėti iki maždaug 1,57.
Paprastai tariant, vienam pensininkui išlaikyti liktų gerokai mažiau dirbančių žmonių.
Pensinio amžiaus didinimui nepritaria
Vienas paprasčiausių valdžios sprendimų tokioje situacijoje galėtų atrodyti pensinio amžiaus didinimas. Žmonės ilgiau liktų darbo rinkoje, ilgiau mokėtų mokesčius ir trumpesnį laiką gautų senatvės pensiją.
Tačiau D. Dundulis tokiam keliui nepritaria.
Jo teigimu, problemą būtina pradėti spręsti gerokai anksčiau ir kompleksiškiau. Jeigu valstybė jau dabar imtųsi sisteminių pokyčių, po dvidešimties metų situacija galėtų būti gerokai lengviau valdoma.
Be to, pensinio amžiaus didinimas savaime negarantuoja, kad vyresni žmonės galės sėkmingai likti darbo rinkoje. Technologijos keičia profesijas, o vyresniems darbuotojams kai kuriuose sektoriuose jau dabar nėra paprasta rasti naują darbą.
Todėl vien formalus pensijos nukėlimas keleriais metais nebūtinai pašalintų pagrindines sistemos problemas.
Siūlo pradėti nuo valstybinio aparato
D. Dundulio nuomone, mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui turi keistis ir pats valstybės aparatas.
Jis pabrėžia, kad kalbėdamas apie viešojo sektoriaus mažinimą neturi omenyje tokių darbuotojų kaip gydytojai ar mokytojai, kurių paslaugos visuomenei yra būtinos.
Tačiau verslininkui kyla klausimų dėl administracinio aparato, valdininkų bei politikų skaičiaus.
D. Dundulis pateikia ir Seimo pavyzdį. Anksčiau Lietuvoje, kai gyventojų buvo gerokai daugiau nei dabar, Seimą sudarė 141 parlamentaras. Šiandien gyventojų skaičius yra sumažėjęs, tačiau Seimo narių skaičius liko toks pats.
Jo nuomone, panašių pavyzdžių būtų galima rasti ir kitose valstybės institucijose.
Jei verslas automatizuojasi – kodėl to nedaro valstybė?
Dar viena D. Dundulio keliama tema – automatizacija.
Verslas nuolat spaudžiamas veikti efektyviau. Parduotuvėse atsiranda savitarnos kasos, sandėliuose diegiamos automatizuotos sistemos, o dalį administracinio darbo vis dažniau perima dirbtinio intelekto technologijos.
D. Dundulio nuomone, toks pats efektyvumo principas turėtų būti taikomas ir valstybės institucijoms.
Jeigu technologijos leidžia dalį darbo atlikti greičiau ir su mažesniais žmogiškaisiais ištekliais, jo vertinimu, turėtų būti klausiama, ar valstybinis aparatas taip pat negalėtų tapti mažesnis ir efektyvesnis.
Sutaupytos lėšos galėtų būti nukreipiamos į tas sritis, kurioms ateityje pinigų reikės vis daugiau – tarp jų ir pensijų sistemą.
Pensijų klausimas niekur nedings
Europos demografinė kryptis gana aiški: visuomenė sensta, todėl pensijų sistemoms teks vis didesnis finansinis krūvis.
Kai kurios valstybės šį klausimą sprendžia didindamos pensinį amžių. Euronews, remdamasis EBPO duomenimis, skelbė, kad į darbo rinką 2024 metais įžengusių žmonių pensinis amžius dalyje Europos šalių ateityje pasieks 70 metų ar net daugiau.
Lietuvoje kol kas nustatyta 65 metų riba, tačiau šalies demografinės problemos verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti pensijų sistemos finansavimą ateinančiais dešimtmečiais.
D. Dundulio pozicija šiuo klausimu aiški: prieš prašant gyventojų dirbti dar ilgiau, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek efektyviai savo pinigus ir darbuotojus naudoja pati valstybė.
Jo siūlomas kelias – mažesnis biurokratinis aparatas, efektyvesnės institucijos, didesnė automatizacija ir politinės sistemos peržiūra.
O klausimas, kuris greičiausiai dar ne kartą sukels diskusijų, lieka tas pats – ar pensijų sistemos problemas turėtų spręsti ilgiau dirbantys gyventojai, ar pirmiausia taupyti ir keistis turėtų pati valstybė?
