Aidas Užkuraitis
Ketvirtadienį planuojantiems kelionę su „Bolt“ verta turėti atsarginį planą. Rugsėjo 10-ąją dalis platformoje dirbančių vairuotojų rengia protesto akciją, kuria siekia atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į, jų teigimu, vis sudėtingesnes darbo sąlygas.
Protestui pasirinktas ir neįprastas pavadinimas – „Paskutinės kelnės“.
Tai nėra atsitiktinumas. Akcijos organizatoriai sako norintys simboliškai parodyti, kad dėl mažėjančių kelionių įkainių, mokesčių ir kitų išlaidų vairuotojams esą „numaunamos paskutinės kelnės“.
Tačiau keleiviams svarbiausia kita detalė: protestas nebūtinai reiškia visišką „Bolt“ paslaugos sustabdymą. Akcijoje dalyvauja dalis vairuotojų, todėl skirtinguose miestuose situacija gali skirtis.
Protestuoti pasirinko būtent rugsėjo 10-ąją
Pagrindinė akcija suplanuota ketvirtadienį prie Seimo.
Jos iniciatorius, ilgametis pavežėjas Vitalis Zigmantas, vairuotojus ragino rugsėjo 10 dieną 10 valandą rinktis į protestą ir tokiu būdu atkreipti politikų dėmesį į platformose dirbančių žmonių problemas.
Data pasirinkta neatsitiktinai – būtent rugsėjo 10-ąją į rudens sesiją renkasi Seimas.
Organizatoriai tikisi, kad taip jų reikalavimai bus geriau išgirsti.
Prieš pagrindinę akciją protesto iniciatyvos vyko ir kituose Lietuvos miestuose.
Keleiviams svarbu žinoti vieną dalyką
Viešojoje erdvėje pasirodžiusi žinia gali sudaryti įspūdį, kad ketvirtadienį „Bolt“ automobilio apskritai nepavyks išsikviesti.
Tačiau situacija nėra tokia paprasta.
Nėra paskelbta, kad visi Lietuvoje su platforma bendradarbiaujantys vairuotojai ketvirtadienį vienu metu nutrauks darbą.
Akcijoje dalyvauja dalis pavežėjų.
Todėl realus poveikis keleiviams priklausys nuo to, kiek vairuotojų konkrečiu metu prisijungs prie protesto ir kiek jų liks aktyvūs programėlėje.
Jeigu aktyvių vairuotojų sumažėtų, keleiviai tam tikru metu galėtų susidurti su ilgesniu automobilio laukimu.
Konfliktas kilo ne per vieną dieną
Dabartinė protesto akcija yra jau kurį laiką besikaupusios įtampos rezultatas.
Vairuotojai skundžiasi, kad kai kurių kelionių įkainiai tapo pernelyg maži, ypač įvertinus automobilio eksploatavimo, degalų, draudimo, remonto ir mokesčių išlaidas.
V. Zigmantas LRT pateikė konkretų pavyzdį: pasak jo, pasitaiko maždaug 10 kilometrų kelionių, už kurias vairuotojui tenkanti suma gali siekti tik apie 4–4,5 euro.
Jo skaičiavimu, atėmus automobilio eksploatavimo sąnaudas, iš tokio užsakymo gali likti labai nedaug.
Būtent todėl dalis vairuotojų teigia, kad tam tikrų užsakymų jiems paprasčiausiai neapsimoka priimti.
Keleiviai jau susidūrė su neįprastais prašymais
Įtampa tarp platformos kainodaros ir vairuotojų lūkesčių jau palietė ir keleivius.
LRT skelbė apie atvejus, kai vairuotojai keleivių prašė papildomai primokėti už kelionę.
Vienas vilnietis pasakojo išgirdęs pasirinkimą: arba sumokėti papildomai, arba išlipti.
„Bolt“ tokią praktiką vertina aiškiai.
Bendrovės pavežėjimo paslaugos operacijų vadovas Laimonas Jakštys LRT teigė, kad vairuotojo prašymas keleiviui atšaukti kelionę arba papildomai primokėti pažeidžia platformos sąlygas.
Todėl bendrovė ragina keleivius apie tokius atvejus pranešti.
„Bolt“ su vairuotojų argumentais sutinka ne visur
Pati bendrovė pateikia kitokį situacijos vertinimą.
„Bolt“ atstovai aiškina, kad vairuotojo galutinės pajamos priklauso ne vien nuo vienos kelionės kainos. Svarbus ir užsakymų skaičius, paklausa bei kiti veiksniai.
Bendrovė taip pat pabrėžia reguliariai stebinti kainodarą ir siekianti išlaikyti pusiausvyrą: kelionė turi būti prieinama keleiviui, tačiau kartu pakankamai patraukli vairuotojui.
Vairuotojai savo ruožtu mano, kad dabartinė pusiausvyra yra išsiderinusi.
Ir kalba ne tik apie kelionių kainas.
Vienas didžiausių ginčų – mokesčiai
Protestuojantys pavežėjai kelia klausimus ir dėl mokestinės sistemos.
Vairuotojai bendradarbiauja su Estijoje registruota platformos bendrove, todėl platformos komisiniam mokesčiui taikomas atvirkštinio PVM mechanizmas.
Vairuotojų atstovai mano, kad tokia sistema jiems sukuria papildomą finansinę naštą.
„Bolt“ su tokia interpretacija nesutinka.
Bendrovės atstovas LRT aiškino, kad atvirkštinis PVM skaičiuojamas ne nuo visos keleivio sumokamos kelionės kainos, o nuo platformos komisinio mokesčio.
Pasak jo, skirtinguose miestuose komisinis mokestis svyruoja maždaug nuo 10 iki 25 procentų.
Bendrovė taip pat pabrėžia, kad šis PVM sumokamas į Lietuvos, o ne Estijos biudžetą.
Į diskusiją įsitraukė ir profesinė sąjunga
Platformose dirbančių žmonių situacija jau peržengė paprasto ginčo dėl vienos kelionės kainos ribas.
Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai kelia platesnius klausimus dėl žmonių, dirbančių per skaitmenines platformas, teisių.
Profesinė sąjunga norėtų aiškesnių rašytinių sutarčių, kuriose būtų nustatytos atlygio ir mokėjimo sąlygos.
Taip pat keliama problema, kad platformos gali vienašališkai keisti tarifus.
Šis klausimas tampa dar aktualesnis visoje Europos Sąjungoje keičiantis platformų darbo reguliavimui.
Situaciją žino ir valdžia
Problemos jau pasiekė ir Vyriausybės lygį.
Finansų ministras Taurimas Valys LRT teigė, kad platformų ekonomika sukūrė ne tik naujų galimybių, bet ir socialinių bei mokestinių problemų.
Jo teigimu, šiuos klausimus reikėtų spręsti kompleksiškai.
Tai reiškia, kad ketvirtadienio protestas greičiausiai nebus vien ginčas tarp kelių nepatenkintų vairuotojų ir vienos bendrovės.
Diskusija yra gerokai platesnė – kaip Lietuvoje turėtų būti reguliuojamas platformose dirbančių žmonių darbas, kokias garantijas jie turėtų turėti ir kas turėtų prisiimti didžiausią ekonominę riziką.
Kodėl protestas pavadintas „Paskutinės kelnės“?
Akcijos organizatoriai pasirinko sąmoningai provokuojantį simbolį.
Vairuotojai buvo kviečiami prie „Bolt“ būstinės atnešti nereikalingas kelnes, taip simboliškai parodant, kad, jų vertinimu, dabartinės sąlygos iš jų atima paskutines pajamas.
Kai kurie pavežėjai raginti kelnes pritvirtinti ir prie savo automobilių.
Organizatorių tikslas – ne tik protestuoti, bet ir padaryti akciją pastebimą.
Ar ji taps pakankamai masinė, kad ją realiai pajustų tūkstančiai keleivių, paaiškės ketvirtadienį.
Ką šiandien turėtų žinoti keleiviai?
Svarbiausia nepasiduoti skambiai formuluotei, kad rugsėjo 10-ąją „Bolt“ vairuotojo išsikviesti apskritai nepavyks.
Patvirtinta tai, kad dalis vairuotojų šiandien rengia protestą, kurio pagrindinė akcija numatyta prie Seimo.
Nėra patvirtinta, kad darbą stabdo visi platformos vairuotojai visoje Lietuvoje.
Todėl vieniems keleiviams ketvirtadienis gali niekuo nesiskirti nuo įprastos dienos, o kitur, jeigu proteste dalyvaus daugiau vairuotojų, automobilio gali tekti laukti ilgiau.
Tačiau pati akcija siunčia daug svarbesnį signalą.
Dalis pavežėjų sako pasiekę ribą, kai dabartinėmis sąlygomis dirbti jiems nebėra finansiškai patrauklu. Ketvirtadienį jie tikisi, kad šią žinutę pagaliau išgirs ne tik platforma, bet ir politikai.
