Aidas Užkuraitis
Baltijos jūroje įvyko incidentas, kuris Danijoje sukėlė rimtą reakciją ir dar kartą atkreipė dėmesį į augančią įtampą regione.
Iš pradžių situacija neatrodė neįprasta.
Danijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis vykdė įprastą stebėjimo užduotį ir fotografavo tarptautiniuose vandenyse buvusią Rusijos fregatą.
Tokios užduotys regione atliekamos nuolat.
Tačiau netrukus situacija staiga pasikeitė.
Iš Rusijos karo laivo Danijos sraigtasparnio kryptimi buvo paleistos dvi signalinės raketos.
Viena jų praskriejo taip arti, kad Danijos gynybos ministras incidentą įvertino itin rimtai.
Viskas prasidėjo nuo įprastos užduoties
Incidentas įvyko pirmadienį, rugsėjo 14 dieną, Baltijos jūroje netoli Gedserio.
Tai piečiausias Danijos Falsterio salos taškas.
Danijos karinių oro pajėgų „Fennec“ sraigtasparnis buvo pasiųstas atlikti įprastos Rusijos fregatos fotofiksacijos.
Rusijos karo laivas tuo metu buvo tarptautiniuose vandenyse.
Danijos kariuomenė pabrėžia, kad tokios stebėjimo užduotys nėra neįprastos.
Tačiau šįkart įvykiai pasisuko kita linkme.
Iš Rusijos laivo paleistos dvi signalinės raketos
Danijos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Rusijos fregata sraigtasparnio kryptimi paleido dvi signalines raketas.
Viena jų praskriejo arti orlaivio.
Svarbu paaiškinti, kad kalbama apie pirotechnines signalines raketas, kurios jūroje paprastai naudojamos dėmesiui atkreipti ar signalizuoti.
Tačiau jų paleidimas arti ore esančio sraigtasparnio sukėlė pavojingą situaciją.
Incidentas baigėsi be sužeistųjų.
Danijos sraigtasparnis taip pat nebuvo apgadintas.
Danai teigia negavę jokio perspėjimo
Danijos gynybos ministras Jeppe Bruusas „Reuters“ teigė, kad prieš paleidžiant signalines raketas nebuvo nei radijo ryšio, nei kitokio perspėjimo.
Jo teigimu, viena signalinė raketa praskriejo vos už kelių metrų nuo sraigtasparnio.
Ministras pabrėžė, kad Danijos orlaivis vykdė įprastą užduotį.
Panašios Rusijos karinių laivų fotografavimo procedūros, pasak jo, anksčiau buvo atliekamos daugybę kartų.
Tačiau iki šiol jos nesibaigdavo taip, kaip šįkart.
Danijos gynybos ministras sureagavo griežtai
Jeppe Bruusas incidentą pavadino rimtu.
Jo vertinimu, Rusijos elgesys rodo padidėjusį pasirengimą rizikuoti.
Danijos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad jeigu Rusijos laivo įgula norėjo perduoti perspėjimą sraigtasparniui, tam egzistavo įprastos komunikacijos priemonės.
Todėl signalinių raketų paleidimas arti orlaivio Kopenhagoje vertinamas itin kritiškai.
Tačiau Danija kol kas incidento nelaiko tokiu išpuoliu prieš savo teritoriją, dėl kurio būtų kreipiamasi dėl NATO kolektyvinės gynybos mechanizmų.
Į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius
Incidentas neliko vien karinių institucijų klausimu.
Danijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Vladimirą Barbiną.
Iš jo pareikalauta paaiškinimų dėl Rusijos fregatos veiksmų.
Tačiau Maskva pateikė visiškai kitokią įvykių versiją.
Rusijos ambasadorius apkaltino Danijos sraigtasparnį pavojingais manevrais netoli Rusijos karo laivo.
Jis taip pat įteikė protesto notą Danijos pusei.
Taigi dabar abi šalys dėl incidento kaltina viena kitą.
Rusija: problema buvo Danijos pusėje
Vladimiras Barbinas pareiškė, kad Danijos kariniai sraigtasparniai esą ir anksčiau pavojingai manevravo prie Rusijos laivų.
Jis priminė ir 2025 metais įvykusį epizodą, kai, Rusijos teigimu, Danijos sraigtasparnis skrido nedideliame aukštyje netoli Rusijos karo laivo.
Maskva tvirtina, kad tokie veiksmai gali kelti susidūrimo pavojų.
Danijos pateikta versija kitokia.
Kopenhaga tvirtina, kad rugsėjo 14-osios skrydis buvo įprasta stebėjimo užduotis tarptautinėje erdvėje.
Šiuo metu nėra pagrindo vienos pusės teiginių apie kitos ketinimus pateikti kaip nepriklausomai nustatytą faktą.
Kodėl Gedseris toks svarbus?
Incidento vieta taip pat nėra atsitiktinė Baltijos jūros geografijos prasme.
Gedseris yra netoli strategiškai svarbių Danijos sąsiaurių.
Jie yra pagrindinis jūrinis kelias, jungiantis Baltijos jūrą su Šiaurės jūra ir toliau – Atlanto vandenynu.
Šiais maršrutais juda ne tik prekybiniai laivai.
Jais naudojasi ir Rusijos kariniai laivai.
Todėl Danijos kariuomenė stebi laivų judėjimą šiame regione.
Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai saugumo situacija Baltijos jūroje tapo gerokai jautresnė.
Danijos žvalgyba apie panašius incidentus kalbėjo ir anksčiau
Dabartinis atvejis nėra visiškai izoliuotas nuo ankstesnių įvykių.
Danijos gynybos žvalgyba anksčiau yra skelbusi apie agresyvesnį Rusijos karinių laivų elgesį Danijos sąsiauriuose.
Danijos institucijų teigimu, anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai Rusijos laivai plaukė pavojingais kursais Danijos laivų atžvilgiu ar kitais būdais demonstravo karinį aktyvumą.
Rusija tokį Vakarų institucijų vertinimą atmeta arba pateikia kitokią incidentų interpretaciją.
Todėl kiekvienas naujas epizodas regione dabar vertinamas itin atidžiai.
Įvykį pakomentavo ir Danijos premjerė
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen incidentą pavadino neatsakingu Rusijos veiksmu.
Jos vertinimu, Rusija mėgina tikrinti NATO valstybių reakciją ir kelti įtampą.
Tai yra Danijos premjerės politinis vertinimas.
Panašiai pasisakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, susiedama incidentą su platesniu pastaruoju metu Europoje fiksuojamų saugumo incidentų kontekstu.
Maskva tokius kaltinimus neigia.
NATO 4-ojo straipsnio kol kas neprireikė
Po incidento Danijos gynybos ministro buvo klausiama ir apie NATO.
Tačiau Kopenhaga šiuo metu nesiekia konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį.
Toks mechanizmas leidžia NATO valstybėms pradėti konsultacijas, kai, jų vertinimu, kyla grėsmė kurios nors narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Danija dabartinį incidentą vertina rimtai, tačiau kol kas nemano, kad jis pasiekė tokią ribą.
Baltijos jūroje klaidoms lieka vis mažiau vietos
Šis incidentas baigėsi be sužeistųjų ir žalos orlaiviui.
Tačiau būtent tai ir yra svarbiausia istorijos dalis.
Baltijos jūroje vienu metu veikia NATO valstybių ir Rusijos kariniai laivai bei orlaiviai.
Jie vieni kitus stebi.
Todėl kiekvienas neteisingai suprastas veiksmas gali labai greitai sukelti pavojingą situaciją.
Danijos sraigtasparnis šįkart saugiai grįžo, o incidentas persikėlė į diplomatinį lygmenį.
Tačiau tai, kas prasidėjo kaip įprasta fotografavimo ir stebėjimo užduotis, per kelias akimirkas virto įvykiu, dėl kurio Rusijos ambasadoriui teko aiškintis Danijos užsienio reikalų ministerijoje.
Ir būtent dėl tokių incidentų Baltijos jūros saugumas dabar stebimas itin atidžiai.
