Kijevas prabilo apie naują Kremliaus planą

Pastarosios dienos Ukrainoje pažymėtos nauja Rusijos atakų banga, tačiau Kijevas dabar atkreipia dėmesį į kitą šios istorijos pusę.

Pasak Ukrainos pareigūnų, Maskvai svarbu ne tik tai, kas vyksta po smūgių.

Svarbu ir tai, kaip šie smūgiai parodomi Rusijos visuomenei bei užsieniui.

Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovaliovas pareiškė, kad Kremliuje esą duotas nurodymas kuo plačiau skleisti atakų prieš Ukrainą vaizdus.

Jo vertinimu, tokiu būdu Maskva siekia sukurti jėgos demonstravimo efektą.

Tačiau už šio pareiškimo slypi dar viena svarbi aplinkybė.

Tuo pat metu pati Rusija susiduria su Ukrainos smūgiais jos energetikos infrastruktūrai.

Nuo rugsėjo 12-osios – nauja atakų banga

Rusijos pajėgos nuo rugsėjo 12 dienos surengė kelias dideles atakas prieš Ukrainą.

Tarp pagrindinių taikinių atsidūrė Odesos regionas ir vakarinės šalies sritys.

Ukrainos institucijos pranešė apie apgadintą civilinę infrastruktūrą.

A. Kovaliovas Rusijos veiksmus apibūdino kaip bandymą daryti psichologinį spaudimą Ukrainos visuomenei.

Tai yra Ukrainos pareigūno vertinimas.

Rusijos valdžia savo ruožtu ne kartą tvirtino, kad jos smūgiai nukreipiami į su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir infrastruktūra susijusius objektus.

Ukrainos pareigūnai tokius Maskvos paaiškinimus ginčija ir skelbia apie smūgius civiliams objektams.

Tačiau Kijevas išskyrė visai kitą detalę

Naujausiame pareiškime A. Kovaliovas dėmesį nukreipė ne tik į pačias atakas.

Jis prabilo apie tai, kas esą vyksta Kremliaus informacinėje sistemoje.

Pasak Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovo, Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka propagandinei sistemai esą iškėlė užduotį kuo plačiau Rusijoje skleisti smūgių Ukrainai vaizdus.

Nepriklausomo patvirtinimo, kad toks konkretus nurodymas buvo duotas, viešai nėra.

Todėl šį teiginį svarbu vertinti kaip Ukrainos pareigūno pateiktą informaciją.

Kodėl Maskvai galėtų būti svarbūs šie vaizdai?

A. Kovaliovo vertinimu, tikslas gali būti susijęs su Rusijos vidaus auditorija.

Ukrainos pareigūnas mano, kad Maskvai svarbu demonstruoti, jog Rusijos kariuomenė išlaiko iniciatyvą ir gali tęsti didelio masto atakas.

Tokie vaizdai gali būti naudojami kuriant įspūdį apie Rusijos karinę galią.

Tačiau Kovaliovas kalba ir apie antrą auditoriją.

Tai – Vakarai.

Jo teigimu, Kremlius gali siekti formuoti Rusijos kaip stipriosios pusės įvaizdį prieš galimus naujus diplomatinius kontaktus.

Vėlgi, tai yra Ukrainos pareigūno pateiktas Kremliaus motyvų vertinimas, o ne nepriklausomai nustatytas faktas.

Putinas anksčiau viešai kalbėjo apie atsakomuosius smūgius

Vis dėlto vienas dalykas yra patvirtintas pačios Rusijos vadovybės pareiškimais.

Rugsėjo pradžioje V. Putinas viešai kalbėjo apie Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Tuomet jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei nurodyta rengti didelius atsakomuosius smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Rusijos prezidentas tai aiškino kaip atsaką į Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje.

Taigi Maskva pati viešai susiejo dalį savo veiksmų su Ukrainos smūgiais Rusijoje.

Rusijos naftos sektorius taip pat patiria spaudimą

Kijevo pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Ukrainos atakos prieš Rusijos energetikos objektus tapo vis dažnesnės.

V. Putinas rugsėjo pradžioje pats pripažino, kad daliai Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų vis dar reikalingas remontas po ankstesnių atakų.

Jis taip pat kalbėjo apie poreikį geriau apsaugoti energetikos objektus.

Ukraina tokias atakas sieja su siekiu mažinti Rusijos galimybes finansuoti ir aprūpinti savo karinę kampaniją.

Maskva jas vadina atakomis prieš Rusijos infrastruktūrą.

Vyksta ir kova dėl to, kaip visuomenė mato karą

Būtent čia atsiranda informacinės kovos elementas.

Karas vyksta ne tik fronte.

Abi pusės nuolat skelbia informaciją apie savo pasiekimus ir priešininko problemas.

Rusijos valstybinė žiniasklaida daug dėmesio skiria Rusijos pajėgų smūgiams bei teritoriniams laimėjimams.

Ukraina savo ruožtu viešina sėkmingas atakas prieš Rusijos infrastruktūrą ir pabrėžia jų ekonominį poveikį.

Todėl vien atskiras vaizdo įrašas ar vienos pusės paskelbtas skaičius nebūtinai parodo visą situaciją.

Pats Putinas prieš dvi savaites demonstravo pasitikėjimą

Rugsėjo pradžioje V. Putinas viešai tvirtino, kad Rusijos pajėgos mūšio lauke juda pirmyn.

Jis taip pat atmetė kalbas, kad Rusijai artimiausiu metu gali prireikti naujos mobilizacijos bangos.

Tai buvo Rusijos prezidento pateikiamas situacijos vertinimas.

Kiti šaltiniai ir karo analitikai kai kuriuos Maskvos teiginius apie padėtį fronte vertina kitaip.

Tai dar kartą parodo, kokią didelę reikšmę kare įgijo viešoji komunikacija.

Kremliui svarbi ir vidaus auditorija

Rusijai artėjant prie naujų politinių ir ekonominių iššūkių, valdžiai itin svarbu, kaip karą vertina jos pačios gyventojai.

Ilgai trunkantis konfliktas kainuoja milžiniškus išteklius.

Kartu Rusijos gyventojai vis dažniau tiesiogiai susiduria su karo pasekmėmis – nuo dronų atakų iki energetikos infrastruktūros sutrikimų.

Todėl Kremliaus komunikacijai svarbu palaikyti pasakojimą, kad Rusija kontroliuoja situaciją.

Ar būtent dėl to buvo duotas Kijevo minimas nurodymas skleisti smūgių vaizdus, nepriklausomai patvirtinta nėra.

Tikrasis mūšis vyksta ir dėl auditorijos

Naujausias Ukrainos pareigūno pareiškimas parodo vieną svarbią šiuolaikinio karo savybę.

Kiekviena ataka turi dvi istorijas.

Viena vyksta realiame pasaulyje – žmonės slepiasi nuo pavojaus, apgadinama infrastruktūra, dirba gelbėjimo tarnybos.

Kita prasideda ekranų pasaulyje.

Ten abi pusės bando paaiškinti, ką įvykiai reiškia, kas kontroliuoja situaciją ir kas patiria didesnį spaudimą.

Todėl Kijevo paskelbta informacija apie galimą Kremliaus nurodymą yra svarbi ne vien dėl propagandos.

Ji parodo, kad kare dėl Ukrainos vyksta ir dar viena kova – dėl to, kokį karo vaizdą pamatys milijonai žmonių Rusijoje, Ukrainoje ir Vakaruose.