Tomas L.
Šimtmečiais istorikai tikėjo, kad Kristupas Kolumbas gimė Italijos Genujos mieste, ir, turėdamas kuklias šaknis, sugebėjo įtikinti Ispanijos monarchus finansuoti jo kelionę per Atlanto vandenyną.
Dabar laboratorijos „Citogen“ ir Madrido Komplutenso universiteto mokslininkai paskelbė dar nepublikuotą tyrimą, rodantį, kad iš tikrųjų K. Kolumbas galėjo būti kilęs iš vienos Ispanijos didikų giminės, rašo „Daily Mail“.
Ši giminė – tai Sotomayorai, viena įtakingiausių Viduramžių Galisijos didikų šeimų, XV a. turėjusi politinę bei karinę įtaką visoje šiaurės vakarinėje Ispanijos dalyje. Tai prieštarauja ilgą laiką vyravusiam įsitikinimui, kad K. Kolumbas buvo kilęs iš neturtingos italų šeimos.
DNR tyrimai
Pasak mokslininkų, DNR tyrimai parodė, kad Pedro Alvarezas de Sotomayoras, įtakingas XV a. Galisijos didikas, dar žinomas kaip Pedro Madruga, galėjo būti K. Kolumbo šeimos protėvis.
Šis faktas paaiškėjo po to, kai mokslininkai išanalizavo dvylikos asmenų, palaidotų Gelveso grafų šeimos kriptoje Ispanijoje, palaikų DNR.
Teorija, kad K. Kolumbas galėjo turėti šaknų Galisijoje, nėra nauja – ši versija sklando jau daugiau nei šimtmetį. Tačiau tyrinėtojai tvirtina pateikę iki šiol tvirčiausius genetinius įrodymus, patvirtinančius šią hipotezę.
„Siekiant moksliškai ištirti Kristupo Kolumbo protėvių tapatybę, šio tyrimo metu visas dėmesys buvo nukreiptas į pagrindinę jo tiesioginių palikuonių kapavietę – Šv. Marijos Malonių (Santa Maria de Gracia) bažnyčią Gelveso mieste“, – teigė mokslininkų komanda.
„Ši vieta yra Gelveso grafų panteonas, kuriame palaidota daugiausia tiesioginių K. Kolumbo palikuonių – mažiausiai septyni asmenys, įskaitant jo anūkę.“
Proveržis įvyko tuomet, kai mokslininkai tarp dvylikos iš kriptos ekshumuotų asmenų nustatė du žmones, kurių genetinė medžiaga sutapo, nors tarp jų nebuvo jokių žinomų istorinių ryšių.
Vienas iš jų buvo Jorge Alberto iš Portugalijos (Jorge Alberto de Portugal) – trečiasis Gelveso grafas ir dokumentais patvirtintas K. Kolumbo palikuonis.
Antrasis asmuo – Maria de Castro Giron iš Portugalijos (Maria de Castro Giron de Portugal), kilminga Galisijos gyventoja, susijusi su viena įtakingiausių Ispanijos aristokratų šeimų.
Mokslininkai teigė, kad netikėtas DNR ryšys juos atvedė prie Pedro Madrugos.
Pasitelkusi daugiau nei 10 000 genetinių žymenų ir kompiuterinį modeliavimą, atsekusį 16 šeimos kartų istoriją, komanda padarė išvadą, kad Pedro Madruga buvo labiausiai tikėtinas bendras protėvis.
Mokslininkai teigė, kad pašalinus jį iš rekonstruoto šeimos medžio, genetinis ryšys išnyko, o tai rodo, kad jis buvo esminė grandis K. Kolumbo giminės linijoje. Šį procesą jie pavadino „virtualaus pašalinimo“ bandymu, ir jo metu Pedro Madruga buvo skaitmeniniu būdu panaikintas iš genealoginio šeimos medžio modelio.
Jį pašalinus, genetinis ryšys tarp palikuonių visiškai išnyko.
Kitos užuominos
Mokslininkai taip pat nurodė keletą istorinių užuominų, kurios, jų nuomone, patvirtina šią teoriją: Pedro Madruga iš istorinių šaltinių dingo apie 1486 metus, maždaug tuo metu, kai K. Kolumbas netikėtai pasirodė Ispanijos karalių dvare.
Pedro Madruga buvo vienas galingiausių XV a. Galisijos feodalų, iš Sotomayorų pilies prie Verdugo upės Pontevedros provincijoje valdęs didžiulę teritoriją.
K. Kolumbo raštai taip pat turi galisiečių – portugalų kalbos bruožų, o kai kurios jo herbo dalys primena simbolius, susijusius su Sotomayorų šeima.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad minėtoje kriptoje palaidoti palikuonys genetiškai yra artimi Šiaurės Ispanijos gyventojams ir turi sąsajų tiek su Galisijos Sotomayorų šeima, tiek su Navaros Zunigų giminės atstovais.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šie įrodymai tebėra netiesioginiai, nes jie grindžiami palikuonių, o ne paties K. Kolumbo DNR duomenimis, o tai reiškia, kad šis atradimas vis dar reikalauja nepriklausomo patikrinimo. Jų studija skelbiama dar nepublikuotų darbų bazėje „bioRxiv“.
Ne tik atrado, bet ir pavergė
Dauguma istorikų ir toliau tiki, kad Kristupas Kolumbas gimė Genujoje. Laikytis šios teorijos juos verčia 1498 metais surašytas K. Kolumbo testamentas, kuriame Genuja nurodyta kaip jo gimtinė.
Tačiau ispaniškos K. Kolumbo kilmės teorijos šalininkai tvirtina, kad keliautojas galėjo nuslėpti savo tikrąją kilmę, ir naujasis tyrimas pateikia šviežių, nors ir ne galutinių, įrodymų, susiejančių jį su Šiaurės Ispanijos diduomene.
2024 metais ši mokslininkų komanda patvirtino Kristupo Kolumbo paskutinę poilsio vietą.
Jie 20 metų tęsė Ispanijos Sevilijos katedroje rastų žmogaus kaulų DNR analizę ir „su absoliučiu tikrumu“ patvirtino, kad tai yra 1506 metais mirusio keliautojo palaikai.
Tais pačiais 2024 metais taip pat buvo iškelta teorija, kad Kristupas Kolumbas galėjo būti gimęs Ispanijos žydų šeimoje. Teismo medicinos mokslininkas Jose Antonio Lorente iš Granados universiteto Ispanijoje teigė ištyręs K. Kolumbo sūnaus Ferinando ir brolio Diego mitochondrines DNR ir nustatęs, kad jis turi žydiškų šaknų.
1492 m. rugpjūčio 3 d. Kristupas Kolumbas, tikėdamasis rasti vakarinį kelią į legendiniais turtais garsėjančią Aziją, trimis laivais – „Nina“, „Pinta“ ir „Santa Maria“ – išplaukė į ekspediciją per Atlanto vandenyną.
Po dviejų mėnesių jo laivai išvydo krantą – dabartines Bahamų salas, o vėliau tą patį mėnesį K. Kolumbas atrado Kubą ir ją palaikė žemynine Indija. Vėliau jis dar du kartus grįžo į Naująjį pasaulį ir ištyrė dalį Centrinės bei Pietų Amerikos krantų.
Nors Kristupas Kolumbas nebuvo pirmasis žmogus, atradęs Ameriką (prieš tai ją jau buvo pasiekę vikingai), būtent po jo ekspedicijų prasidėjo Europos ekspansija ir Amerikos žemynų kolonizacija, ėmė formuotis ankstyvosios globalizacijos kontūrai.
Šiandien K. Kolumbas dažnai vertinamas prieštaringai, nes laikomas ne tik didžiu atradėju, bet ir Amerikos čiabuvių tautų pavergimo bei kančių simboliu.
