Artėjant audrų sezonui – žinia gyventojams: šiais prietaisais turite pasirūpinti patys

Nuosavų namų gyventojai gali savarankiškai pasirūpinti alternatyviu energijos šaltiniu, įsigydami generatorių, tačiau daugiabučių gyventojų galimybės šiuo klausimu – ribotos, dėl saugumo reikalavimų generatorių naudojimas butuose nėra galimas.

Savivaldybių turimi generatoriai taip pat nėra skirti individualiems poreikiams – jie rezervuojami kolektyvinės apsaugos statiniams, priedangoms ir kritinės infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti, todėl viešai prieinamų alternatyvių elektros tiekimo sprendimų gyventojams iš esmės nėra numatyta.

Savo ruožtu Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) atstovai pažymi, kad bendrovė yra įsigijusi 200 buitinės paskirties elektros generatorių, skirtų užtikrinti būtiniausius energijos poreikius gyventojams, laikinai likusiems be elektros. Vis dėlto jų pakanka tik ribotam vartotojų skaičiui, todėl labai svarbus – pačių gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

„Delfi“ kalbinti individualių namų savininkai teigė, kad kol kas generatorių nėra įsigiję.

„Šiuo metu kaip ir nėra poreikio. Kitas dalykas – galvoju apie saulės elektrinę, bet, žinot, kadangi mūsų nuosavas namas turi tris savininkus, viską reikia derinti su jais, todėl kol kas pokyčių nesiimame. (…). Aišku, gal ir reikėtų apie tai pagalvoti, nors, kita vertus, neprisimenu atvejo, kai būtų dingusi elektra – gal tiesiog geroje vietoje gyvenam, kad sekasi“, – sakė vienas gyventojas.

Kitas pašnekovas taip pat nurodė generatoriaus neturintis ir pabrėžė, kad jam svarbiausia – pakrautas telefonas bei išorinė baterija.

„Po to vis tiek pajungia elektrą“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad kol kas generatoriaus įsigyti neplanuoja.

Dar viena gyventoja taip pat teigė neturinti generatoriaus. Dingus elektrai, kaip pati pažymėjo, ji tiesiog laukia, kol gedimai bus pašalinti, ir jokių papildomų veiksmų nesiima.

Matyti, kad individualių namų savininkai generatorių įsigyti neskuba. Apie priemones, kurių reikėtų imtis, jei elektra dingtų ilgesniam laikui, nelinkę svarstyti ir „Delfi“ kalbinti daugiabučių gyventojai.

Paklausta, ar yra suplanavusi, ką darytų ilgesniam laikui dingus elektrai, „Delfi“ kalbinta daugiabučio gyventoja sakė apie tai kol kas negalvojusi.

„Žinokit, nesu susidūrusi, kad elektra dingtų ilgesniam laikui. Trumpam laikui kažkaip susitvarkome“, – pažymėjo ji.

Kita gyventoja taip pat teigė, kad apie tokias situacijas nėra susimąsčiusi.

„Mūsų dar pakankamai naujas butas, tai nebuvo tokių nelaimių“, – atkreipė dėmesį ji ji.

Tuo metu kitas gyventojas pabrėžė turintis inžinerinį išsilavinimą, todėl dingus elektrai stengiasi problemas spręsti savarankiškai.

„Svarbiausia – nepanikuoti, o išsiaiškinus priežastis jas pašalinti“, – sakė jis.

ESO paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė laidoje „Delfi diena“ kiek anksčiau yra pabrėžusi, kad generatoriaus gali prireikti tuomet, kai yra sutrikęs elektros energijos tiekimas.

„Taip gali nutikti keletu atvejų. Pirma, kai pasitaiko stichiniai reiškiniai, pavyzdžiui, didelės audros, stiprūs vėjai, snygis. Tuomet virstantys medžiai ar jų šakos gali kliudyti oro linijas, kristi ant laidų, juos nutraukti, nuversti atramas. Tokiu atveju gyventojai lieka be elektros energijos iki tol, kol atvykstame ir pažeidimus, kurie yra sukelti būtent stichinių reiškinių, sutvarkome“, – sakė ji.

„Kitas atvejis – planiniai darbai, kurie skirti modernizuoti tinklą, pavyzdžiui, įsigijus naujų tinklo elementų. Taip pat tokiais atvejais, kai prie tinklo prijungiami nauji vartotojai, kitus gyventojus aplinkui laikinai reikia atjungti“, – pridūrė ji.

ESO paslaugų tarnybos vadovė taip pat pažymėjo, kad apie planinius atjungimus gyventojai yra informuojami iš anksto – įprastai prieš 5 dienas, o likus vienai dienai iki laikino elektros energijos tiekimo sustabdymo apie tai primenama dar kartą.

„Dėl planinių atjungimų gyventojai įprastai gali kažkiek pabūti be elektros energijos, taip pat iš anksto suplanuoti savo poreikius“, – sako ji.

„Vis dėlto būna ir tokių atvejų, kai elektros energija būtina nuolat, pavyzdžiui, namie esant sergantiems žmonėms, kuriems yra reikalingi elektros energija palaikomi prietaisai“, – priduria „Delfi diena“ pašnekovė.

Tokiu atveju, anot jos, tikrai reikėtų pagalvoti apie generatorių kaip apie alternatyvą, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas.

E. Domarkienė laidoje „Delfi diena“ taip pat pažymėjo, kad ESO yra įsigijęs 200 buitinės paskirties generatorių, skirtų gyventojams, laikinai likusiems be elektros energijos. Pasak jos, šie generatoriai gali būti prijungti namuose ar sodybose, kad užtikrintų būtiniausių prietaisų veikimą, sutrikus elektros tiekimui.

ESO paslaugų tarnybos vadovė pabrėžė, kad visi 200 generatorių paskirstyti į 8 skirtingus regionus, kad juos būtų galima naudoti kuo operatyviau.

„Žinoma, stichinės nelaimės atveju su 200 generatorių elektros energija neaprūpinsime kiekvieno namo, todėl ESO labai glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis. Jos, kartu ir socialiniai darbuotojai geriausiai žino jautriausias gyventojų grupes: šeimas su mažais vaikais, atokiai gyvenančius senjorus ir kitus asmenis, kuriems pagalba gali būti reikalinga nedelsiant“, – pažymėjo A. Domarkienė.

Ji taip pat akcentavo, kad savivaldybėms informavus apie poreikį, ESO generatorius gali pristatyti labai operatyviai – vos per keletą valandų. Vėliau savivaldybių darbuotojai turi galimybę juos nuvežti žmonėms, kuriems pagalba reikalingiausia, ir prireikus padėti juos pajungti.

„Šiuos generatorius yra lengva ir saugu naudoti buityje. Kiekvienas įrenginys yra pripildytas kuru. Jis pristatomas kartu su naudojimo instrukcija, prailginimo laidu, papildomu degalų bakeliu. Viena kuro talpa, priklausomai nuo to, kiek prietaisų yra pajungta, leidžia generatoriui veikti maždaug 6,5 valandos. Esant poreikiui, generatorių galima papildyti kuru ir jis veiks toliau“, – paaiškino ji.

Alternatyvių elektros energijos šaltinių ekstremalios situacijos metu reikia ne tik infrastruktūrą užtikrinančioms įmonėms, bet ir patiems piliečiams. Daugiabučių ir individualių namų gyventojai elektros dingimo pasekmes kenčia skirtingai. Kai namuose dingsta elektra, sunku arba nebeįmanoma pasigaminti maisto, pasikrauti telefono, kompiuterio. Jeigu namai šildomi, naudojant elektros energiją, gyventojams gali tekti pakentėti be šilumos ir karšto vandens.

Alternatyviu elektros energijos šaltiniu ekstremalioms situacijoms turi pasirūpinti patys gyventojai, taip būtų išsprendžiamos individualių namų savininkų problemos, tačiau daugiabučių gyventojų situacija – sudėtingesnė, nes užkurti generatorių bute galimybių nėra.

Tokiu atveju jie turėtų ieškoto viešo naudojimo elektros energijos tiekimo alternatyvų, tačiau tokių dauguma savivaldybių neturi, o jei ir turi, generatoriai skirti kitiems objektams ir reikmėms – priedangoms arba kritinės infrastruktūros veiklai užtikrinti.

Kiekvienos savivaldybės situacija, kaip paaiškėjo „Delfi“ atlikto tyrimo metu, yra skirtinga.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė teigia turinti 138 elektros generatorius ir nuolat atnaujina poreikio vertinimus. Jie skirti kolektyvinės apsaugos statiniams, kuriuose šuo metu vyksta įprastas gyvenimas, veikia mokyklos, darželiai, kitos įstaigos. Esant poreikiui patalpos būtų pritaikomos žmonių priėmimui.

„Savivaldybių užduotis ekstremaliųjų situacijų atveju – užtikrinti būtinų paslaugų tiekimą: maistą, vandenį, šilumą ir kt. Būtų aktyvuojami kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose, didesniam gyventojų skaičiui sunaudojant mažiau resursų, būtų užtikrinamos būtinosios paslaugos. Kolektyvinės apsaugos statiniai, jei to prireiktų, būtų aprūpinami elektros generatoriais“, – sakė G. Grubinskas.

Tiesa, tokios priemonės, ko gero, nebūtų taikomos, jeigu dėl audros dalyje Vilniaus elektra dingtų pusdieniui ar visai dienai.

Taigi, nepaisant to, kad kai kurios savivaldybės ir turi įsigijusios generatorių arba planuoja tai padaryti, jie skirti arba priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams, savivaldybių infrastruktūrai. Viešo naudojimo alternatyvių elektros energijos šaltinių dėl audros dingus elektrai jos gyventojams pasiūlyti negali, ir tų, kurie skirti priedangoms, neaišku, ar pakaktų.

Daugiau apie tai skaitykite žemiau nurodytuose straipsniuose.