Tomas L.
Irano vyriausieji dvasininkai, paskirdami Ali Khamenei įpėdiniu jo sūnų Mojtabą Khamenei, pasirinko ne kompromisą, o konfrontaciją. Anot pareigūnų iš šio regiono, toks žingsnis yra tiesioginis pliaukštelėjimas JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pareiškusiam, kad sūnus būtų „nepriimtinas“, rašo „Reuters“.
Ekspertų asamblėjai paskyrus Mojtabą įpėdiniu, griežtosios linijos rėmėjai toliau tvirtai kontroliuoja Teheraną. Toks rizikingas ėjimas gali pakeisti Irano karą su JAV ir Izraeliu ir nuvilnyti toli už Artimųjų Rytų ribų.
„Mojtabos paskyrimas perimti valdžią reiškia tas pačias žaidimo taisykles. Tai didelis pažeminimas Jungtinėms Valstijoms: jos įvykdė tokio masto operaciją, tiek daug rizikavo ir galiausiai nužudė 86-erių metų senolį, o tada jį pakeitė jo griežtų pažiūrų sūnus“, – sakė Alexas Vatanka, dirbantis Artimųjų Rytų institute.
Sudėtingoje teokratinėje Irano sistemoje į aukščiausiąjį lyderį sutelkta visa aukščiausioji valdžia, įskaitant užsienio politiką ir šalies branduolinę programą, jis taip pat vadovauja renkamam prezidentui ir parlamentui.
Anot analitikų, Mojtabos – griežtosios linijos dvasininko, kurio žmona, motina ir kiti šeimos nariai irgi žuvo per JAV ir Izraelio antskrydžius, – išrinkimas yra kuo aiškiausia žinutė, jog Irano vadovybė atmeta bet kokio kompromiso galimybę, kad išsaugotų sistemą, ir ateityje mato tik konfrontaciją, kerštą ir išgyvenimą.
Informatorių teigimu, Mojtaba susidurs su milžinišku vidiniu ir išoriniu spaudimu, kurį sukels nepatenkinti gyventojai ir aštrėjantis konfliktas. Visgi tikimasi, kad naujasis lyderis greitai imsis veiksmų savo valdžiai įtvirtinti.
Tuo tikslu veikiausiai bus išplėsti Islamo revoliucijos gvardijos korpuso įgaliojimai, sugriežtinta vidaus kontrolė ir padidintos represijos, kad būtų numalšintas bet koks nepritarimas.
„Pasaulis pasiilgs jo tėvo laikų. Mojtaba mosuos geležiniu kumščiu, nes neturės kito pasirinkimo. Net jeigu karas baigsis, vyks žiaurios vidinės represijos“, – agentūrai „Reuters“ sakė Teheranui artimas šaltinis.
Jau prieš kelis mėnesius pagilėjo neramumai Irano viduje – pastarieji buvo patys kruviniausi nuo 1979 m. įvykusios Islamo revoliucijos, ir jie dar prieš prasidedant karui susilpnino Islamo Respubliką.
Iranas jau anksčiau grūmėsi su nualinta ekonomika, sparčiai kylančia infliacija, valiutos žlugimu ir augančiu skurdu, o paraleliai buvo griežtinamos represijos, kurios dar labiau pakurstė visuomenės pyktį ir protestus. Dabar, paskelbus karo padėtį, toks spaudimas tikriausiai tik dar labiau sustiprės.
Mojtabai atėjus į valdžią, laukia sunkūs laikai: bus sugriežtinta vidaus kontrolė, sustiprės spaudimas šalies viduje, o laikysena užsienio atžvilgiu bus dar agresyvesnė ir priešiškesnė – tikino kitas su padėtimi susipažinęs šaltinis iš Irano.
Griežtesnis nei jo tėvas
Artimųjų Rytų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Paulas Salemas teigia, kad Mojtaba nėra tas žmogus, kuris galėtų susitarti su Jungtinėmis Valstijomis ar išsisukti diplomatinėmis priemonėmis.
„Nei vienas žmogus, dabar ateinantis į valdžią, negalės siekti kompromisų. Tai griežtosios linijos šalininkų pasirinkimas, padarytas sunkiu momentu“, – sako P. Salemas.
Daugelio Ameriką „didžiuoju šėtonu“ vadinančių Irano dvasininkų akyse nužudytasis Ali Khamenei, aukščiausiasis Islamo Respublikos religinis autoritetas, pakilo iki „kankinio“ statuso.
Dvasininkai nužudytąjį lyderį pavertė didvyriu, prilygstančiu pačiam imamui Huseinui – šiitų pasiaukojimo ir pasipriešinimo priespaudai simboliui.
„Mojtaba yra dar blogesnis ir griežtesnis nei jo tėvas ir jam teks už daug ką atkeršyti“, – įsitikinęs buvęs JAV diplomatas ir Irano ekspertas Alanas Eyre’as. Jis pridūrė, kad būtent Mojtaba buvo gvardijos remiamas kandidatas.
Toks apskaičiavimas nėra be rizikos. Izraelis jau perspėjo, kad bet kuris Khamenei įpėdinis taip pat taps taikiniu, o D. Trumpas yra pareiškęs, kad karas baigsis tik tuomet, kai bus pašalinta visa Irano karinė vadovybė ir valdantysis elitas.
Naujasis lyderis – senas reformistų oponentas
Jau seniai įtakingasis 56 metų amžiaus Mojtaba priešinasi reformistų grupėms, skatinančioms ryšius su Vakarais. Jo glaudūs ryšiai su vyresniaisiais dvasininkais ir Irano gvardija – pastaroji dominuoja Irano saugumo pajėgose ir ekonomikoje bei padeda prieš Izraelį veikiančiam savo statytinių tinklui šiame regione – suteikia Mojtabai įtakos politinėse ir represinėse saugumo institucijose.
Savo tėvo laikais jis išsiaugino savo įtaką ir tapo pagrindine saugumo aparato ir jo valdomos didžiulės verslo imperijos figūra. Daug metų jis buvo Ali Khamenei „sargybinis“: analitikai netgi mano, kad realybėje jis buvo tarsi „mini aukščiausiasis lyderis“.
Naujasis lyderis paskirtas JAV ir Izraelio suintensyvinus savo kampaniją prieš Iraną: bendrais antskrydžiais smogiama Irano kuro sandėliams ir kitiems taikiniams, o tuo metu Irano raketos kartu su bepiločiais orlaiviais skrieja į Persijos įlankos valstybes ir konfliktas dar labiau plečiasi.
Mojtaba mokėsi konservatyvių dvasininkų vadovaujamose seminarijose, įsikūrusiose Komo mieste – šiitų teologinio mokymo centre.
2019 m. JAV iždo departamentas Mojtabai skyrė sankcijas, nes jis oficialiai atstovavo aukščiausiajam lyderiui, nors niekada neužėmė renkamų ar formalių valstybinių pareigų.
„Tai žinia D. Trumpui ir Vašingtonui, kad Iranas nenusileis ir kovos iki galo“, – apie Mojtabos paskyrimą kalbėjo informuotas šaltinis iš Persijos įlankos.
Artimųjų Rytų institute dirbantis P. Salemas Irano trajektoriją palygino su Irako, valdant Saddamui Husseinui po 1991-ųjų, arba Sirijos, valdant Basharui al Assadui po 2012-ųjų: šios vyriausybės išgyveno karo ir izoliacijos metus, bet pamažu neteko kontrolės.
„Jie dabar dvigubai griežtina savo griežtąją liniją. Šalies viduje tai bus siaubinga ir stipriai destabilizuos padėtį“, – įspėjo P. Salemas.
