Tomas L.
Antradienį Seime prisiekė, o lapkričio 12 d. pradėjo dirbti 20-osios Vyriausybės kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. „Aš norėčiau gal likti neutrali, nes tai yra susieta su mano darbo pozicija“, – paklausta, ar „Nemuno aušra“ šiuo metu yra problema valstybei, sako naujoji ministrė. Ji teigia matanti, koks stiprus yra kultūros sektorius, ir su kultūrininkų bendruomene tikisi dialogo.
Pokalbis su V. Aleknavičiene – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Jūs kartą buvote paskirta ministre, teliko prisiekti, bet socdemų partija, socdemų premjerė tiesiog atsisakė jūsų paslaugų. Jus tiesiog pašalino ir į ministeriją atvedė „Nemuno aušrą“. Kuo tai baigėsi, matėme visi. Tada jūs sakėte, kad apmaudo nuslėpti neįmanoma.
Ir dabar, kai „Nemuno aušros“ ministras tepabuvo maždaug savaitę, dar daugiau negu mėnesį jūsų kandidatūra vis dėlto nebuvo teikiama, socdemai tarsi kažko lūkuriavo. Nežinau, ar jūs gerai jaučiatės, nes toks partijos elgesys tarsi neatrodo visiškai padorus, – tarsi ieškojo kažko geresnio, bet kai nerado, tada vėl pasiūlė jums. Kaip jūs jaučiatės pati?
– Na, tikrai, mano atvejis išskirtinis, galbūt ir istorijoje nėra tokio buvę, bet aš linkusi nesureikšminti tos situacijos, kas dėl manęs pačios, mano asmens. Iš tikrųjų, kaip ir jūs minėjote, aš jau tą kelią buvau nuėjusi, bet įvykus ministerijų mainams man buvo pasakyta „ačiū“. Na, taip nutiko, būna. Ir tuomet sakiau, kad apmaudą nuslėpti sunkoka, bet aš vertinu tą situaciją realiai, kad politikoje įvyksta įvairių pokyčių ir nuo žmogaus nelabai tai priklauso.
Vertinti pačios situacijos aš galbūt nesiimčiau, nes vis dėlto koalicinės tarybos sudėtyje aš nesu. Vertinti visą procesą, visą veiksmą, kai tu pats nesi dalyvis, nedalyvauji diskusijose ir nežinai, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas, turbūt būtų gal ir net neetiška. Žiūrint iš šiandien dienos perspektyvos, gaila, kad tai nutiko, gaila.
– „Nemuno aušros“ ministras labai greitai įrodė, kad jis negali eiti tų pareigų. Jūs ateinate irgi ne iš kultūros bendruomenės – greičiau galima sakyti, kad jums artimesnė švietimo sistema ir švietimo politika. Kaip jūs ketinate tuos sukilusius, protestuojančius žmones raminti, kai nesate iš jų tarpo, galima gal net taip sakyti?
– Bet kurioje sudėtingoje situacijoje mes turbūt visi žinome, ir aš nieko čia naujo neišrasiu, kad geriausias veiksmas yra būtent dialogas. Tai ir mano pasiryžimas, ir atėjimas, ir tikslas, ir misija šią dieną turbūt labai skiriasi nuo to, ką aš kalbėjau ruošdamasi eiti į ministeriją pirmą kartą.
Dabar mano pats pirmas prioritetas ir pirma veikla ir yra būtent susitikimai su kultūros bendruomenėmis, kalbėjimasis, bendro dialogo radimas. Garsiai kalbu apie tai, kad mes turėtume organizuoti turbūt ir forumą, kur visų kultūros sričių atstovai galėtų išreikšti savo mintis, nes žinome, kad šią dieną vis dėlto mes kalbame visai apie kitus dalykus.
Matome, koks stiprus yra kultūros sektorius, kad jie nori aktyviai dalyvauti ir priimant sprendimus. Tai aš manau, kad mes turime tiesiog visi susitelkti, per bendrą kalbą, bendravimą ieškoti bendrų išeičių iš tos situacijos, kuri yra šiandien susidariusi.
– Žiūrėkite, bet jūs ateinate į ministeriją, kur tiesiog be jūsų žodžio yra jums jau paskirtos dvi viceministrės, trečias jūsų nesulaukė, atsistatydino pats. Dabar tas trečias patarėjas ateina iš premjerės aplinkos. O jūsų kas nors klausia nuomonės, ar jūs norite savo žmonių turėti toje ministerijoje, kas nors su jumis konsultuojasi?
– Taip, komandą formuoju, be abejo, aš pati.
– Tai jūs tuos du formavote, jūsų klausė?
– Taip. Ne, žiūrėkite, kai laikinoji ministrė Raminta Popovienė išėjo, tai ir laikinųjų viceministrų galiojimas, kaip čia pasakyti, jų darbo sutartis nutrūksta, ir mes iš naujo deriname visus procesus.
Jeigu mes kalbėtume konkrečiai jau dabar apie šią komandą, tai pagal politinį susitarimą viena pozicija priklauso lenkų frakcijai, ir jie skyrė savo žmogų. Tai ar vienas ministras būtų, ar kitas ministras būtų, jau turbūt skirtumo nėra. Jie pateikė savo žmogų, mes su ja buvome susitikę, kalbėjomės, kaip tik šiandien diskutavome, ar galime dirbti kartu, kaip matome bendrą darbą.
– Ir galite.
– Taip, mes galime. Aš pateikiau jos poziciją, kad tinka ir mes galėsime dirbti kartu. Tuomet kalbant apie Matą Drukteinį – aš jau nebijau įvardinti tos pavardės, nes ji jau ne kartą eteryje ir skambėjo, – tai su M. Drukteiniu mes apie bendrą galimybę dirbti jau kalbėjome mano pirmojo kelio metu. Mes tada jau buvome apsitarę, kad tikrai galėtume dirbti kartu komandoje, ir kai šis procesas iširo, mes apgailestavome ir laukėme, kaip čia bus toliau.
Kai man buvo pasiūlyta užimti šias pareigas, aš vėl kreipiausi į Matą, ar jis dar norėtų, ar dar mato save mano komandoje ir norėtų būtent kuruoti profesionalųjį meną. Mes pasikalbėjome ir nutarėme, kad galime kartu dirbti.
– Dar vienas bus viceministras ar šitais trimis apsiribosite?
– Viceministrai bus keturi.
– Dar vieno ieškosite. Jau aišku, kas jis bus, turite kandidatą?
– Ne, dar ieškome.
– Ir tai bus viceministras, kuris kuruos..?
– Dezinformaciją ir medijas.
– „Ligšioliniai procesai negarantuoja, kad Kultūros ministerija yra apsaugota nuo melo ir nekompetencijos įgyvendinant kultūros politiką ateityje“, – tai yra šios dienos Kultūros asamblėjos pranešimas, ir jie pirmiausia abejoja. Tai aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs užtikrinsite, kad „Nemuno aušros“ vis dėlto nebūtų Kultūros ministerijoje? Ar jūs būsite savarankiška ministrė? Nes vienas dalykas – sakyti, kad „aš jų nekviesiu, aš nenoriu“, bet mes matėme, kas dėjosi.
– Taip, aš dirbdama ministerijoje ir savo politinėje komandoje tikrai į pokalbį nesu pakvietusi nė vieno žmogaus būtent iš šios partijos. Visos pozicijos, dėl kurių aš kalbuosi su žmonėmis ir mes deriname, kas galėtų dirbti mano politinėje komandoje, ten tikrai nėra nė vieno žmogaus iš „Nemuno aušros“.
– O jeigu partija jums sakys, kad reikia priimti?
– Partija man nesakė, o komandą aš jau formuoju, tai tikrai nėra nurodymų.
– Tai esate visiškai užtikrinta, kad nebus taip?
– Taip, nebus.
– Šiandien įvyko premjerės susitikimas su kultūros asociacijų vadovais. Jūs buvote pakviesta?
– Ne, nes čia buvo organizuota premjerės, jie susitikinėjo.
– Bet vis tiek, jūs – ministrė.
– Kadangi tai yra mano pirmoji darbo diena, aš tuo metu dalyvavau kitame susitikime, tai jie norėjo tiesiog pasikalbėti su premjere apie biudžetą, bet temos yra tos pačios.
– Jie norėjo ar premjerė norėjo su jais?
– Kas tiksliai pakvietė, aš jums negaliu pasakyti, aš tikrai nedalyvavau tame susitikime, nes nebuvau pakviesta nei vienos pusės, nei iš kitos. O kaip jie susitiko, nežinau.
– Bet manote, kad turėjote dalyvauti vis dėlto? Ar nebūtų geriau?
– Manau, kad mes dar susitiksime ir jau esame numatę datas, kada galėtume pasiūlyti susitikti.
– Žinote, yra dar vienas labai įdomus klausimas, ir ne man vienai jis kyla. Per visą šitą kultūrininkų, na, tokį protestą, per visą tą metą, įvairūs žmonės išsakė savo nuomonę. Vieni palaikė, kiti priešinosi, bet jūsų nuomonės kažkaip nebuvo girdėti. Jūs palaikote, kad kultūros bendruomenė sukilo prieš „Nemuno aušrą“ toje sistemoje?
– Aš palaikau tą poziciją, kad kultūra moka išreikšti savo poziciją, kad jie gali tai padaryti ir kad jie parodė, kokie stiprūs jie yra. Vertinti, ar gerai, ar ne kilti prieš politikus – turbūt aš to negalėčiau net daryti, nes pati esu politikė, bet aš tikrai labai vertinu jų tą atvirumą ir gebėjimą susitelkti, kai jie mano, kad to reikia.
– Ponia ministre, dar vienas dalykas – jūs turbūt matote, kad prie kultūros bendruomenės jungiasi ir kitų bendruomenių žmonės. Ir vėl tas pats Kultūros asamblėjos šios dienos pareiškimas: „Kultūros asamblėja tampa pilietiniu judėjimu ir plečia savo veikimo lauką, vienydami skirtingų sektorių tikslus ir vertybes.“
Jie kalba apie lapkričio 21 d. mitingą, kuriame dalyvauti kviečia ir kitas bendruomenes. Sako, kad jau prisijungs medikai, sportininkai, pedagogai, jaunimas, žemės ūkio atstovai ir kitų bendruomenių nariai. Akivaizdu, kad tas protestas peržengė kultūros sistemą ir jau [yra] ne vien tik prieš „Nemuno aušrą“ kultūros sistemoje, – dabar jau žymiai plačiau viskas išsivystė.
Ar jūs sutinkate, kad vis dėlto „Nemuno aušra“ šiuo metu yra didžiausia problema ne tik kultūros sistemai, o apskritai, ką rodo ir Kultūros asamblėjos pranešimas?
– Na, aš gal kalbėčiau iš kultūros pozicijos vis dėlto labiau…
– Bet tai yra nebe kultūros, jie tą pabrėžia.
– Pradžioje būtent asamblėjos išreikšta pozicija ir buvo, kad jiems netinka, kad Kultūros ministerijoje būtų „Nemuno aušros“ atstovų: ar komandoje, ar ministro pozicijoje, ar kad ministerija priklausytų būtent šiai politinei partijai. Šitas noras buvo išpildytas, kaip aš sakau, dialogo būdu. Vis dėlto ir premjerė susitikinėjo su kultūros atstovais ir tą sprendimą rado. Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad mums dialogo forma pavyks rasti bendrą sutarimą.
Taip, mes visi gyvename laisvoje Lietuvoje. Aš esu už laisvą nuomonę, už savo idėjų išreiškimą. Kiekvienas mes turime, kas mums patinka ir kas nepatinka. Tai tikrai, žmonės gali tą daryti, bet svarbiausia, kad būtų dialogas…
– Ponia ministre, bet jūs neatsakote į mano pagrindinį klausimą: ar jūs sutinkate, kad „Nemuno aušra“ šiuo metu yra didžiausia problema valstybei? Dėl to ir tas kultūrininkų judėjimas dabar tapo, kaip jie patys sako, pilietiniu judėjimu. Ar jūs sutinkate su tuo, kad tokia yra realybė šiandien?
– Tai yra jų tokia pozicija, jie neša tokią žinią. Taip, tada tikrai yra dalis žmonių turbūt. Visi, kurie jungiasi, kurie tikrai mano, kad…
– O jūs pati ką manote?
– … „Nemuno aušros“ neturėtų būti, ar turėtų būti, ar neturėtų būti. Aš norėčiau gal likti neutrali, nes tai yra susieta su mano darbo pozicija. Tai, žinote, jeigu aš pasakysiu, kad norėčiau, kad jų nebūtų, sakys, „matote, kaip labai norėjo tos ministerijos“.
– Ką gi, ačiū. „Dienos temoje“ buvo kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
