Alavijas yra vienas populiariausių kambarinių augalų, ir ne veltui: jo sultys ir minkštimas nuo seno naudojami tiek buityje, tiek kosmetikoje. Alavijas garsėja tuo, kad drėkina, ramina, minkština odą, padeda mažinti sudirgimą, paraudimą, skatina gijimą esant paviršiniams pažeidimams — pjūviams, nubrozdinimams, nedideliems nudegimams, įtrūkimams ar išsausėjimui.
Alavijo pagrindu yra šimtai receptų — nuo odos priežiūros iki paprastų buitinių priemonių. Žemiau keli tradiciniai būdai, kaip žmonės naudoja alaviją kasdieniam komfortui:
Odos paviršiaus priežiūra
Alavijo sultys ir gelis naudojami sudirgusiai odai nuraminti. Jie gali būti tepami:
- ant saulės nudegimų;
- esant paraudimui po skutimosi;
- ant sausų, pleiskanojančių vietų;
- lengvų įbrėžimų;
- po vabzdžių įkandimų.
Alavijas suteikia vėsinantį efektą ir padeda atkurti drėgmės balansą — už tai jį mėgsta kosmetologai.
Kasdieniai namų receptai, kuriuos žmonės naudoja tradiciškai
Čia pateikiu keletą populiarių mišinių, kuriuos žmonės ruošia įvairiems negalavimams palengvinti, tačiau juos visi vartoja savo nuožiūra — kaip tradicinius, ne medicininius sprendimus.
1. Kvėpavimo takų komfortui
Mišinys iš alavijo, medaus, sviesto, kakavos ir nedidelio kiekio taukų naudojamas kaip šiltas gėrimas su pienu. Tradiciškai vartojamas, kai norisi palengvinti kosulį ar gerklės sausumą.
2. Užsikimšusiai nosiai
Alavijo sultys, praskiestos vandeniu, naudojamos kaip paprastas būdas sudrėkinti nosies gleivinę ar ją atgaivinti sausuoju periodu.
3. Burnos ertmės skalavimui
Praskiestos alavijo sultys tinka švelniam burnos skalavimui, kai reikia nuraminti jautrias dantenas ar gaivinti burną.
Kada alavijo geriau nenaudoti
Alavijas — kaip ir bet kuris augalas — netinka visiems. Kai kurie žmonės gali į jį reaguoti jautriai:
- gali sukelti alergiją (niežėjimą, išbėrimą);
- didesnės koncentracijos sultys dirgina gleivines;
- kai kurie produktai su alaviju gali paskatinti pilvo dirglumą.
Viena aišku: jei kyla neįprastų reakcijų — tiesiog nutraukti ir nebekankinti savęs.
Svarbu žinoti
Alavijas gali būti naudingas kaip paprasta namų priemonė, bet jis nėra vaistų pakaitalas rimtoms ligoms. Visi sudėtingi receptai, kuriuose kalbama apie „gydymą“ ar „ištirpinimą“ kažko organizme, yra tradiciniai, ne medicininiai. Jie atsirado senovėje, tačiau šiandien tik gydytojai gali nustatyti, kas tinka konkrečiai problemai.




