Aidas Užkuraitis
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas atsidūrė viename rimčiausių pastarojo meto teisėsaugos tyrimų. Prokuratūra patvirtino, kad jam pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos žmonėmis, kuris siejamas su į Lietuvą dirbti atvykusiais Filipinų piliečiais.
Tyrimo mastas nemažas – įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims, o nukentėjusiaisiais šiuo metu oficialiai pripažinti 64 žmonės.
Tačiau dabar aiškėja ir kita šios istorijos pusė. R. Jakubauskas žinomas ne tik kaip musulmonų dvasininkas – vieši duomenys rodo jo ryšius su verslu, darbuotojų įdarbinimu bei halal sertifikavimo veikla.
Tyrimas pradėtas dar praėjusiais metais
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovaujamas ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 metų lapkritį.
Teisėsauga aiškinasi galimos prekybos žmonėmis bei dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotais dokumentais aplinkybes.
Prokuratūra patvirtino, kad R. Jakubauskas yra vienas iš septynių fizinių asmenų, kuriems šiame tyrime pareikšti įtarimai. Tačiau konkretaus jo galimo vaidmens prokurorai šiuo metu išsamiai neviešina, motyvuodami tuo, kad papildomos detalės galėtų pakenkti vykstančiam tyrimui.
Tai itin svarbi aplinkybė – įtarimų pareiškimas nėra kaltės įrodymas. Galutinai asmens kaltę gali nustatyti tik teismas.
Istorijos centre – į Lietuvą atvykę filipiniečiai
Tyrimas siejamas su maždaug 140 Filipinų piliečių, kurie buvo atvykę į Lietuvą ir dirbo Rudaminos bei Kaišiadorių paukštynuose. Tačiau oficialiai nukentėjusiaisiais šiame ikiteisminiame tyrime kol kas pripažinti 64 žmonės.
Anksčiau viešai prabilę filipiniečiai pasakojo, kad už galimybę atvykti dirbti į Lietuvą įdarbinimo agentūrai esą sumokėjo po 4 tūkst. eurų.
Jų teigimu, realybė Lietuvoje neatitiko lūkesčių: jie pasakojo apie sunkias darbo ir gyvenimo sąlygas bei problemas dėl asmens dokumentų.
Šie pasakojimai yra pačių darbuotojų teiginiai, kurių aplinkybes dabar vertina teisėsauga.
Darbas vedė į paukštynus
Viešai kalbėję filipiniečiai faktiškai dirbo „Vilniaus paukštyno“ teritorijoje, tačiau jų darbo sutartys buvo sudarytos ne su pačiu paukštynu, o su rangove.
„Vilniaus paukštynas“ yra pabrėžęs, kad šie žmonės nebuvo tiesioginiai bendrovės darbuotojai – jie darbus atliko kaip rangovų darbuotojai, o jų įdarbinimo, apgyvendinimo ir administravimo klausimus tvarkė kitos įmonės.
Tuo metu viena iš minimų bendrovių viešai atmetė kaltinimus dėl netinkamų sąlygų ir tvirtino, kad darbuotojų darbo, atlygio bei gyvenimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.
Taigi šioje vietoje susiduria dvi skirtingos versijos, o kuri iš jų ir kokia apimtimi pagrįsta, turi nustatyti vykstantis tyrimas.
Muftijaus veikla neapsiribojo religija
Didelio dėmesio sulaukė ir paties R. Jakubausko veiklos mastas.
Jis yra Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus, tačiau kartu užsiėmė ir verslo veikla.
Viešuose registruose nurodoma, kad R. Jakubauskas vadovauja įdarbinimo agentūrai „Mecprego Europe“.
Be to, nuo 2020 metų kovo iki 2026 metų liepos jis buvo vienas iš bendrovės „World Halal Trust“ akcininkų. Ši bendrovė taip pat minima viešai skelbiamoje informacijoje apie tyrimą.
R. Jakubauskas taip pat ilgą laiką užsiima halal sertifikavimo veikla.
Halal sertifikavimas iš esmės reiškia patvirtinimą, kad tam tikras produktas ar jo gamybos procesas atitinka islamo religijos reikalavimus.
Dėl šios veiklos muftijus nemažai keliauja ir palaiko ryšius su užsienio verslo atstovais.
Tyrime – ne vienas žmogus
Nors didžiausias viešas dėmesys dabar tenka R. Jakubauskui, svarbu pabrėžti, kad ši byla yra gerokai platesnė.
Prokuratūros duomenimis, įtarimai pareikšti septyniems žmonėms ir dviem juridiniams asmenims.
Tai reiškia, kad teisėsauga tiria galimai platesnę veiklos sistemą, o ne vieno žmogaus veiksmus.
Kol kas prokuratūra sąmoningai neviešina daugelio tyrimo detalių.
Todėl šiuo etapu nėra pagrindo teigti, kad teisėsauga jau nustatė konkrečią visų įtariamųjų atsakomybę ar galutinę įvykių schemą.
64 žmonės jau turi nukentėjusiųjų statusą
Vienas reikšmingiausių skaičių visoje istorijoje – 64.
Būtent tiek žmonių šiuo metu oficialiai pripažinti nukentėjusiaisiais.
Kartu viešojoje erdvėje minima maždaug 140 Filipinų piliečių grupė, susijusi su darbu Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose.
Šių dviejų skaičių nereikėtų painioti: 140 apibūdina platesnę su tyrimu siejamų darbuotojų grupę, o 64 – dabartinį oficialiai nukentėjusiais pripažintų asmenų skaičių.
Atsakymų dar teks palaukti
Šiuo metu viena svarbiausių aplinkybių lieka neatskleista – kokį konkretų vaidmenį prokuratūra priskiria R. Jakubauskui.
Teisėsauga to kol kas nedetalizuoja.
Žinoma tai, kad muftijui oficialiai pareikšti įtarimai, tyrimas apima galimą prekybą žmonėmis bei su dokumentais susijusius nusikaltimus, o tarp nukentėjusiųjų yra į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių.
Todėl ši istorija dar nėra pasiekusi pabaigos.
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, visi įtariamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltė nebus įrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
