Tomas L.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkui, socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui ketvirtadienį per posėdį pasidarė bloga, jam iškviesta greitoji pagalba, Kultūros komiteto posėdis atidėtas. Tai portalui LRT.lt patvirtino Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė.
„Pirmininkui pasidarė bloga. Aš ne specialistė, tai negaliu vertinti, ar jam sukilo spaudimas, ar panašiai. Buvo iškviesta Seimo gydytoja, o ji konstatavo, jog reikia kviesti gydytoją. Šiuo metu yra atvykusi greitoji, koks bus jos sprendimas, negaliu pasakyti“, – teigė Kultūros komiteto narė I. Kižienė.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas pieš tai pasiūlė komitetui vienu ypu pritarti LRT įstatymo pataisų pasiūlymams, kurių yra šimtai. Toliau šie siūlymai po vieną būtų svarstomi Seimo plenariniame posėdyje, kuris numatytas vakare. Tai vis tiek reikštų be galo ilgas procedūras ir valdančiųjų sprendimą atmesti visus pasiūlymus po vieną, bet sutrumpintų Kultūros komiteto darbo laiką.
„Aš siūlau komiteto nariams pritarti visiems pasiūlymams, kadangi jie yra įvairūs, netobuli, vieni su jumoru, kiti be jumoro, bet siūlau pritarti visiems pasiūlymams“, – sakė K. Vilkauskas.
„Dėl šito klausimo: aš dar kartelį konsultavausi su biuru. Tai klausimas problematiškas, nes tai yra, sakykim, ne teisėkūrinė dalis ir tikrai nors šitas klausimas… dar kartelį pasikonsultavau su biuru yra sudėtinga situacija. Praktiškai teisėkūriniu būdu mes negalime taip padaryti. Tikrai, kolegos, labai atsiprašau. Tikrai dabar jau atsakingai galiu pasakyti, nes šalimais sėdi biuro darbuotojai. Negalėčiau, nes aš pasitikiu biuru šimtu procentu, moterys dirbo ir dieną, ir naktį, niekas jų nevertė“, – pridūrė K. Vilkauskas po kurio laiko.
Kaip žinoma, socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji skubos tvarka svarsto LRT įstatymo pataisas, nors skuba gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai siekiama užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
Ši skuba yra grįsta valdančiųjų siekiu būtinai palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą, kad LRT taryba galėtų atleisti Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę balsuodama ne atvirai, o slaptai; ne 8-iais, o 7-iais balsais, bei motyvuodami ne viešuoju interesu, o panašiai aptakiais kriterijais – jei administracijos vadovas netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas ir jei taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos.
Toks valdančiųjų noras kuo skubiau atleisti LRT generalinį direktorių sukėlė masinius protestus visuomenėje, Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai ragino politikus neskubėti ir išdiskutuoti pataisas, o Seimo opozicija pradėjo masiškai registruoti ironiškus ir juokingus pasiūlymus, kurie visą įstatymų leidybos procesą ištempia iki beprotybės.
Toks obstrukcinis metodas yra vadinamas filibusterio procedūra, kuri skirta lėtinti procesą, jeigu numatomas priimti teisinis reguliavimas yra labai nepriimtinas, bet nebelieka jokių argumentų įtikinti valdančiuosius įsiklausyti. Per šią procedūrą galima teikti įvairias pataisas, kalbėti be proto ilgai, tempti laiką. Tai labai paplitę JAV Kongrese.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis pasiūlė socialdemokratams nutraukti farsą ir išgelbėti visus nuo nepageidaujamų pasekmių. Jo teigimu, pritarti visoms pataisoms vienu ypu yra ne išeitis, o tik bandymas sutrumpinti laiką.
„Jūs pats kaip egzekucijoje kelintą dieną kankinatės“, – teigė V. Juozapaitis.
Demokratė Rima Baškienė pasiūlė atidėti posėdį bei parengti tokį LRT įstatymo projektą, kuris nebūtų priešinantis ir skaldantis. Ji siūlė K. Vilkauskui imtis lyderystės, nes niekas nenori neramumų.
Socialdemokratas Vytautas Grubliauskas siūlymui pritarti viskam pritarė, „nemunietis“ Petras Dargis irgi neprieštaravo.
Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai baiminasi, kad valdantieji siekia kuo skubiau atleisti dabartinę vadovę ir ketina pasiūlyti sau palankų generalinį direktorių. Dėl to prie Seimo jau įvyko didžiulis protestas, kuriame dalyvavo nuo 10 iki 40 tūkst. žmonių, o šiuo metu vyksta 3 dienų protestas su laužais – antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. LRT žurnalistai protestuoja eteryje darydami tylos pauzes, transliuodami trumpus vaizdo įrašus „Šalin rankas“.
Dauguma LRT darbuotojų taip pat pareiškė nepasitikėjimą LRT taryba ir pareikalavo jos atsistatydinimo in corpore, nes susidariusi toksiška situacija nekelia pasitikėjimo pačios tarybos nariais, kurių atstovai Mindaugas Jurkynas, Rėda Brandišauskienė, Laura Matjošaitytė ir Jonas Staselis, šaltinių teigimu, lankėsi Seime ir aptarė galimas pataisas, kurios stiprintų LRT tarybos vaidmenį prieš administraciją.
Bet LRT taryba darbuotojų prašymą dėl atsistatydinimo in corpore svarstys tik sausio mėnesį. Toks atsistatydinimas reikštų, kad atsistatydina ir taryba, ir administracijos vadovai.
Geroji praktika, Europos žiniasklaidos laisvės aktas, Konstitucinio Teismo doktrina reikalauja, kad visuomeninis transliuotojas būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos. Dėl to reiktų kalbėti apie platesnes LRT įstatymo pataisas, LRT tarybos depolitizavimą, o ne tik direktoriaus atleidimo sąlygas, bet tai neįmanoma, nes valdantieji skuba ypatingai karštligiškai, negaili tam laiko ir sveikatos.
