Tomas L.
Kas iš tikrųjų vyksta su sąnariais sergant artritu ir artroze?
Artritas ir artrozė yra dvi skirtingos, bet dažnai painiojamos būklės, turinčios vieną bendrą bruožą – jos lėtai ardo sąnarius. Šios ligos gali atsirasti dėl traumų, ilgalaikio fizinio krūvio, hormonų pokyčių, antsvorio ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Artrozės metu pradeda irti kremzlė – plonas sluoksnis, dengiantis kaulų sąnarinius paviršius. Laikui bėgant pažeidimai plinta į kaulus ir aplinkinius audinius. Artritas dažniau susijęs su uždegiminiais procesais, kuriuos sukelia imuninės sistemos sutrikimai, infekcijos ar autoimuninės ligos. Skausmas, tinimas, sustingimas ir judesių ribotumas tampa kasdieniais palydovais, todėl nenuostabu, kad žmonės ieško papildomų būdų palengvinti simptomus.
Liaudiškos priemonės su salierų šaknimis: kur slypi jų populiarumas?
Daugelio tradicinių receptų centre – salieras. Jis naudojamas tiek išoriškai, tiek viduje. Liaudies medicina salierams priskiria savybę “šildyti”, lengvinti tinimą ir pagerinti kraujotaką sąnariuose. Populiariausia forma – salierų šaknų spiritinė tinktūra. Ji tepama ant skaudamų vietų 1–2 kartus per dieną arba naudojama kompresams. Toks metodas gali suteikti trumpalaikį šilumos ir palengvėjimo pojūtį, tačiau svarbu žinoti, kad spiritinės tinktūros gali dirginti odą, todėl būtinas atsargumas.
Salierų tinktūros vartojimas viduje – ar tai saugu?
Kai kuriuose receptuose rekomenduojama tinktūrą vartoti lašais prieš valgį, tačiau toks metodas kelia rizikų. Spiritiniai preparatai gali dirginti skrandį, o salieras netinka žmonėms, turintiems kraujospūdžio, inkstų ar virškinimo trakto sutrikimų. Nors liaudiškoje praktikoje šis būdas naudojamas, mediciniškai artritui gydyti jis nėra pagrįstas. Todėl prieš vartojant būtina atlikti tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Mišiniai su žolelėmis: turtinga, bet rizikinga tradicija
Receptuose minimi ilgi žolelių sąrašai – medetkos, šeivamedžiai, dilgėlės, asiūklis, gluosnio žievė, jonažolė ir daugelis kitų. Šios žolės turi aktyvių junginių, kurie gali turėti įtakos uždegimui, tačiau jų mišinių poveikis nėra moksliškai patvirtintas. Visada kyla sąveikos tarp žolelių ir vaistų rizika, ypač kai žmogus vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, širdies, kraujo krešėjimo ar uždegimo. Todėl tokios priemonės tinka tik kaip papildomos, o ne pagrindinės.
Kompresai su krienais, bulvėmis ar augalinėmis tinktūromis
Kompresai suteikia šilumos, o šiluma padeda atpalaiduoti įsitempusius audinius aplink sąnarį. Krienai, bulvės ar druska dažnai naudojami kaip šildantys ingredientai. Tai gali padėti sumažinti paviršinį skausmą ir sustingimą, tačiau reikia vengti nudegimų ir alerginės reakcijos. Žmonėms su jautria oda patartina vengti koncentruotų spiritinių užpilų ar aitresnių žolelių.
Kada liaudiškų metodų geriau nenaudoti?
Svarbu atkreipti dėmesį į kontraindikacijas. Salieras netinka žmonėms, kuriems:
• padidėjęs kraujospūdis
• yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų
• diagnozuotas pankreatitas, tulžies akmenligė ar cholecistitas
• yra inkstų akmenų
• pasireiškia kolitas ar enterokolitas
• yra alergija šiam augalui
Nėščioms ir žindančioms moterims dauguma tinktūrų apskritai draudžiamos.
Ką turėtume žinoti apie artritą ir artrozę šiandien?
Šiuolaikinė medicina artrito ir artrozės gydymui rekomenduoja kompleksinį požiūrį: subalansuotą mitybą, saikingą fizinį aktyvumą, gydymą priešuždegiminiais medikamentais, kineziterapiją ir gydytojo stebėjimą. Liaudiškos priemonės gali tapti papildomu būdu sumažinti diskomfortą, tačiau jos nepakeičia profesionalios diagnostikos ir gydymo. Jeigu skausmas stiprėja, sąnarys tinsta ar praranda funkciją, savarankiškas gydymas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Natūralių priemonių naudojimas turi būti protingas, atsakingas ir derinamas su specialistų patarimais — tik taip galima palaikyti gerą sąnarių būklę ir išvengti komplikacijų.
