Tomas L.
Jei švietimo krizės negana, jei kultūros sektorius liepsnoja, tai gaisras sukeltas ir svarbiausiame šaliai – gynybos – lauke. Rekordinį biudžetą aptemdė dviejų socialdemokračių – premjerės ir krašto apsaugos ministrės – konfliktas, į kurį įveltas ir kariuomenės vadas. Premjerė Inga Ruginienė Dovilę Šakalienę apkaltino „sabotažu“, o krašto apsaugos ministrė teisinosi neva nieko nežinojusi apie iš ministerijos nutekėjusią informaciją, kad Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimų gynybai.
Užuot diskutavus apie tai, kaip stiprinti gynybą, stumdomasi vidinėse partijos intrigose.
Toks scenarijus, regis, tai, apie ką Kremlius svajoja.
Neaiškumai dėl skaičių
Artėjant trečiadieniui, kai oficialiai turėjo būti paskelbti biudžeto procentai gynybai, žiniasklaidos atstovai, visuomenininkai sulaukė išankstinės informacijos apie numatomą biudžetą.
Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė pateikė pajėgų plėtros planą ir pabrėžė esminę prielaidą – ministerijos asignavimai turi siekti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau taip pat perspėjo: biudžetas gali ir nesiekti 5 proc.
„Kokius skaičius matome ir kokią informaciją girdime, kuri tikrai mums kelia nerimą – tie skaičiai mažesni, nei buvo kalbama, tai yra, mažiau nei 5 proc. Kalbama apie 4,8 proc. nuo BVP“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Mūsų informacija, kad galutinis politinis sprendimas buvo premjerės ir finansų ministro, būtent skirti asignavimus KAM galutinai visus. Buvo tam tikrų korekcijų“, – pridūrė jis.
Remiantis LRT turima informacija, finansų ministras biudžeto gynybai pristatymo išvakarėse, kai apie tai viešai pradėjo kalbėti ir žurnalistai, ir visuomenininkai bei verslo atstovai, galėjo taisyti biudžetą taip, kad 4,8 proc. galiausiai virto 5,38 proc.
Esą, galėjo būti sudėtos kelios biudžeto eilutės ir procentas ūgtelėjo, tačiau finansų ministras tai neigia.
„Niekada toks skaičius nebuvo minėtas ir aš tikrai nežinau tokio skaičiaus“, – sklindančius gandus neigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pinigai skirti ne tik gynybai
Lieka neaišku ir tai, ką koalicija iš tiesų paslėpė po krašto apsaugos finansavimu.
„Gynybai turi būti pasirengę visi sektoriai. Jeigu mes turime 14 ministerijų, jeigu mes turime dieną „X“, tai kiekviena ministerija su savo sektoriumi – pradedant nuo energetikos, vidaus reikalų ir krašto gynybos“, – kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Pagal NATO taisykles, į tiesiogines gynybos išlaidas nepatenka civilinės saugos, vidaus reikalų ar pasienio apsaugos išlaidos.
Tačiau ir premjerė, ir finansų ministras oficialiai pristatydami esą rekordinį biudžetą kalbėjo ir apie vidaus reikalų sistemos stiprinimą, ir kad šalies gynyba neapima tik kariuomenės reikmių.
„Yra tas Hagoje viršūnių susitikime numatytas skirstymas į „core“ arba pagrindines gynybos išlaidas ir su gynyba sietinas išlaidas. Bet Lietuva aiškiai pasakė, kad mes nuo pat pradžių nieko į jokias lentynėles neskirstysime, skirsime bent 5 proc. BVP gynybai ir turėtumėme padėti tašką“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjerė LRT Dienos temoje teigė, kad visus sprendimus darys Vyriausybė – pasiliko teisę kontroliuoti ministerijos išlaidas.
Konfliktas tarp premjerės ir ministrės
Ir šias svarbias diskusijas nustelbė Ingos Ruginienės ir Dovilės Šakalienės kivirčas.
Premjerė apkaltino D. Šakalienę „sabotažu“, „informacine ataka“ dėl esą iš Krašto apsaugos ministerijos nutekintos informacijos ir laukia susitikimo pirmadienį.
„Mes neturėjome progos detalizuoti šito pokalbio, dėl to susitiksime pašnekėti“, – teigė premjerė.
D. Šakalienė švelnino poziciją dėl biudžeto ir aiškino, kad apie informacijos teikimą iš Krašto apsaugos ministerijos jai pranešė Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Likus valandai iki I. Ruginienės paskelbto biudžeto dydžio, D. Šakalienė apeliavo, ar koalicija supranta, kam turi būti skirtos lėšos.
„Ar visi koalicijos partneriai supranta, kad mes neturime kokį nors gražų skaičių parodyti ir sudėti po juo bet ką, kas nėra gynybos išlaidos. Nes eina kalba apie tiesiogiai mūsų gynybiniams pajėgumams, mūsų ginkluotosioms pajėgoms stiprinti reikalingus įsigijimus“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Situacijai kaistant D. Šakalienė teigia, kad įvyko nesusipratimas. Biudžetas iš esmės tenkina, tačiau pripažįsta – tikėtasi didesnio procento gynybai.
„Dabar esame prie jo žymiai labiau priartėję. Kaip ir sakau, tiesiog vertinkime faktus. Tai nėra reveransas, tai yra faktų pripažinimas – mes gynybos finansavime esame geriausioje padėtyje, kokioje esame buvę. Ar aš noriu 100 proc.? Taip, nes toks yra poreikis. Tai nėra, kad ministrė sugalvojo“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Kliuvo ir kariuomenės vadui
Premjerė tik po susitikimo su D. Šakaliene pirmadienį ketina atsakyti į klausimą, ar ja pasitiki.
„Kaip nuspręs valdančioji dauguma, taip ir bus, kaip ji supranta gynybą. Viskas. Antras dalykas – tai labai akivaizdžiai parodė krašto apsaugos ministrei faktu, kad nors ji yra Vyriausybės kabineto narė, bet ji atstovauja prezidentūros politikai. Va čia ir turės dabar problemų su socialdemokratų frakcija“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.
Socialdemokratų ir koalicijos partnerių pyktis kliuvo kariuomenės vadui, įprastai nekomentuojančiam politinių temų, tačiau kažkodėl dabar padariusiam išimtį.
Generolas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad kariuomenės reikmės turi būti finansuojamos taip, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos sprendime.
„Kiekviena ministerija turi savo eilutes, kur galėtų vystyti krašto apsaugą jungiantis prie bendrų pirkimų, tačiau tai negali būti sąskaita kariuomenės vystymo“, – kalbėjo gen. R. Vaikšnoras.
Generolo primintas įsipareigojimas sukėlė alerginę reakciją koalicijos nariams, jie užsiminė apie vadui gresiančias pasekmes.
Kultūros bendruomenės krizė iki šiol neišspręsta.
Dabar – dar ir valdančiųjų pyktis dėl įsipareigojimų gynybai ir kirčiai kariuomenei.
„Kariuomenės vadas, matydamas tuos vertinimus, pasakė teisingą poziciją, kad tos lėšos, kurios buvo numatytos, turi būti skirtos krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės finansavimui. Ne keliams, ne išvestiniams projektams kažkokiems, ne VRM biudžetui“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Iš valdančiųjų pasigirdo kalbų, kad metas plėšti generolui antpečius ir vyti jį iš pareigų.
„Plėšti antpečius reikia tam, kuris šneka tokias nesąmones. Mes žinome, kas tas žmogus, tas veikėjas, kuris savo palaidu liežuviu torpeduoja visą valstybės gynybą“, – kalbėjo TS–LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Chaosą aplink Vyriausybę stebi ne tik Lietuva, jis stebimas ir už Lietuvos ribų, tik, jei sąjungininkams tai kelia nerimą, neatmestina, kad Kremliuje trinama rankomis iš malonumo.
