Tomas L.
Panevėžiečių mėgstamas greitojo maisto patiekalas – čeburekai. Jų ir šiandien galima nusipirkti prekybos centrų prieangiuose ar kavinėse. Sovietmečio kriminaliniame žodyne panevėžiečiai buvo vadinami čeburekais, o nemažai miestelėnų, paklausti, kur buvo išrasti čeburekai, nedvejodami atsakytų, kad Panevėžyje. Bet šis tekstas – ne vien apie čeburekus.
Čeburekai buvo itin mėgstami
Iš tikrųjų čeburekai atkeliavo su totoriais ir tradiciškai būdavo gaminami su kapota aviena.
Apie 1975-uosius Panevėžyje šalia „Kalnapilio“ ir senojo dramos teatro, tuo metu jau virtusio kultūros namais, veikė vadinamoji 6-oji parduotuvė, o antrame pastato aukšte – alaus baras „Jaunystė“. Pavadinimas buvo labiau simbolinis: lankytojai – beveik išimtinai vyrai, nemaža jų dalis jau buvo ragavę ir gyvenimo už grotų. Bare buvo viena salė, kur alų, rūkytą skumbrę ir čeburekus paduodavo pro sienoje įtaisytą langelį su medinėmis durelėmis ir tvirta lentele bokalams ar lėkštėms padėti.
Stalai – tik stovimi, prisukti prie grindų. Baro klientai, kurie jau nebeišstovėdavo, eidavo prigulti ant suolelių mažame parkelyje priešais parduotuvę. Langai buvo uždengti iš storų pakulinių virvių nupintu tinklu, pritvirtintu prie grindų ir lubų. Tinklas atliko praktinę funkciją: pasak vietinių legendų, po masinių muštynių, kai vienas lankytojas išskrido pro langą, ši dekoracija atsirado labai greitai.
Čeburekai čia buvo itin mėgstami. Kaliniai apie jų skonį daug pasakodavo likimo broliams, ir taip kriminaliniame žodyne prigijo naujas panevėžiečių vardas – čeburekai.
Šiandien Panevėžys nebekelia asociacijų su čeburekais ar kriminaliniu pasauliu – miestas stipriai pasikeitęs ir gražėjantis.
Baras turėjo tarnybinį įėjimą, per jį patekdavai į virtuvę, kur tetos murzinais chalatais didžiulėje iš aliuminio suvirintoje vonioje virdavo čeburekus. Viena juos leisdavo į tamsiai rudą verdantį aliejų, kita juos „ganė“ iš vielos tinklo ir pagalio sumeistrautu milžinišku samčiu. Kai čeburekas paruduodavo, jį išgriebdavo. Iš vaikų už du čeburekus imdavo 15 kapeikų, aplenkdamos kasą, jos nukeliaudavo tiesiai į kišenes.
Paklausa buvo tokia didelė, kad pasamdyta daugiau „tetų“ ir prekyba persikėlė į aliumininį kubilą su dangčiu ir ratukais šalia baldų parduotuvės „Klevas“. Per lietų kubilas atsidurdavo po stogu prie įėjimo. Netrukus panevėžiečiai patys ėmė kepti čeburekus namuose, iki šiol ginčijamasi dėl slapto tešlos ingrediento – ar tai majonezas, ar degtinė, kefyras, „Vytauto“ mineralinis vanduo, ar kitas produktas.
Panevėžio architektūra ir jos paveldas
Šiandien Panevėžys nebekelia asociacijų su čeburekais ar kriminaliniu pasauliu – miestas stipriai pasikeitęs ir gražėjantis. Pastaruoju metu čia atsirado du svarbūs kultūros objektai: visiems gerai žinomas Stasio Eidrigevičiaus muziejus „Stasys Museum“ ir mažiau žinomas kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“, įsikūręs buvusiame Juozo Čerkeso dvarelyje, pavyzdingai sutvarkytame Skaistakalnio parke. Miesto centre veikia ir daugiau galerijų: Dailės galerija, „Galerija XX“, Fotografijos galerija.
Panevėžio architektūra ir jos paveldas
Šiandien Panevėžys nebekelia asociacijų su čeburekais ar kriminaliniu pasauliu – miestas stipriai pasikeitęs ir gražėjantis. Pastaruoju metu čia atsirado du svarbūs kultūros objektai: visiems gerai žinomas Stasio Eidrigevičiaus muziejus „Stasys Museum“ ir mažiau žinomas kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“, įsikūręs buvusiame Juozo Čerkeso dvarelyje, pavyzdingai sutvarkytame Skaistakalnio parke. Miesto centre veikia ir daugiau galerijų: Dailės galerija, „Galerija XX“, Fotografijos galerija.
Be jų, Panevėžyje yra daug įdomių vietų, bet jos gana išsibarsčiusios – centras nėra toks vientisas kaip, pavyzdžiui, Ukmergės. Miestas labiausiai išsiplėtė sovietmečiu, tuomet ir buvo labiausiai subjaurotas – nugriauta nemažai 19 a. pabaigos–20 a. pradžios istorizmo architektūros pastatų. Likusieji išsibarstę po įvairias miesto vietas: aplink Laisvės aikštę, Kranto, Respublikos, Ramygalos gatvėse.
Kaunas didžiuojasi tarpukario modernizmu, bet nemažai jo pavyzdžių yra ir Panevėžyje.
Kranto gatvėje, visai šalia „Stasys Museum“, yra kuklus 1614 m. pastatytas renesanso stiliaus Upytės pavieto teismo rūmų pastatas – seniausias mieste.
Kaunas didžiuojasi tarpukario modernizmu, bet nemažai jo pavyzdžių yra ir Panevėžyje. Garsiausias – Respublikos gatvėje stovintis Lietuvos banko skyrius, suprojektuotas Mykolo Songailos ir pastatytas 1931 metais. Interjeras ne mažiau įspūdingas – dviaukštę salę dengia stiklinis kupolas, laikomas dvylikos Juozo Zikaro sukurtų atlantų. Pastatas neseniai parduotas privačiam savininkui, tad vidaus apžiūrėti šiuo metu neįmanoma.
1931 m. miesto statybos inžinieriumi (dabar vadintume vyriausiuoju architektu) paskirtas Belgijoje, Gente, mokslus baigęs Antanas Augustinas Gargasas. Jis projektavo daug visuomeninių ir privačių pastatų: buvusį Žydų liaudies banką Ramygalos gatvėje (dabar čia veikia kavinė „Nendrė vėjyje“), Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banką Laisvės aikštėje (trečias aukštas pristatytas sovietmečiu), Marijonų noviciato namus su koplyčia, pradinės mokyklos pastatą A. Jakšto gatvėje ir nemažai gyvenamųjų namų.
Baltas dviaukštis namas Klaipėdos ir A. Smetonos gatvių sankryžoje ilgai sviro, primindamas mažą Pizos bokštą.
Dar vienas įdomus objektas – už geležinkelio stoties esantis siaurojo geležinkelio traukinių ir vagonų kapinynas su depo pastatu. Restauruotus garvežius ir vagonus galima pamatyti prie atnaujintos stoties, tačiau ne mažiau įspūdingi ir apleisti.
Industrinio paveldo taip pat likę nemažai: Kranto gatvėje stovi apleistas konservų fabriko kompleksas, buvusio malūno pastate įsikūręs viešbutis „Romantika“, o Ukmergės ir Staniūnų gatvių sankryžoje – buvusio muilo fabriko pastatai, kuriuose dabar veikia „Naujoji Ringuva“.
Iš dingusių objektų labiausiai gaila šalia autobusų stoties buvusio tiro ir pasvirusio balto dviaukščio namo priešais Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią, vietinių vadinamą Akmenine. Tiras įrengtas apie 1970-uosius, matyt, vietinio entuziasto, kuris sukūrė daugybę judančių taikinių. Baltas dviaukštis namas Klaipėdos ir A. Smetonos gatvių sankryžoje ilgai sviro, primindamas mažą Pizos bokštą. Abu objektai jau seniai nugriauti, bet būdamas Panevėžyje juos vis prisimenu.
