Tomas L.
Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykusius neoficialius pokalbius apie gynybos biudžetą sabotažu pavadinusi premjerė Inga Ruginienė švelnina toną ir sako, kad įvyko nesusipratimas. Vis tik, Vyriausybės vadovė žada rimtą pokalbį su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene, po kurio premjerė ketina įvertinti, ar pasitiki kabineto nare.
„Tiesiog keistai viskas atrodė, nes biudžetą formavome tikrai ne vieną mėnesį ir tai yra sudėtingas, darbui imlus procesas. Ir man atrodo, kad procentuotė buvo iš anksto aiški, kiek yra skiriama gynybai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Galbūt neteisingai pavartojau žodį (sabotažas – ELTA), galime tai pakeisti nesusipratimu. Tiesiog Krašto apsaugos ministeriją nesuprato arba ne taip giliai įsigilino į skaičius ir paskubėjo su sprendimais informuoti visuomenę“, – pažymėjo ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu I. Ruginienė pareiškė, kad KAM vykusius neoficialius pokalbius su visuomenininkais ir žiniasklaida vertina kaip sabotažą.
Žurnalistams I. Ruginienė tvirtino, kad, D. Šakalienei grįžus iš komandiruotės, ministrės laukia rimtas pokalbis. Vyriausybės vadovė nurodė, kad aiškinsis, kieno iniciatyva ir kodėl buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.
„Turėsime tikrai rimtą pokalbį, kai ministrė grįš iš komandiruotės“, – patikino premjerė.
„Tie paaiškinimai manęs neįtikina, aš noriu susitikti akis į akį“, – pabrėžė socialdemokratė.
Klausiama, ar pasitiki D. Šakaliene, I. Ruginienė teigė, kad tai vertinsianti tik po pokalbio su ministre.
„Šitas veiksmas atrodė tikrai labai keistai ir pirmiausiai, kad atsakyti į šį klausimą, noriu susitikti su ministre“, – sakė I. Ruginienė.
Tuo metu pasiteiravus, kaip sužinojo apie vykusius pokalbius ministerijoje, I. Ruginienė tiesiai neatsakė.
„Nėra tokių dalykų, kurių premjeras gali nežinoti. Būtų labai keista manyti, kad galima tam tikrus dalykus padaryti slapta ir niekas to nežinos“, – tepasakė ji.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad D. Šakalienė bei KAM žinojo, koks finansavimas gynybai planuojamas kitų metų biudžete.
„Čia nėra slaptas dokumentas. Šiandien priimsime sprendimą Vyriausybėje, rytoj bus užregistruotas dokumentas Seime“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Nieko mes nekeitėme ir nematau net reikalo tą daryti, nes tikrai didžiuojuosi, kad ir kaip būtų sunku, bet pavyko skirti nemažą sumą, procentuotę būtent mūsų krašto apsaugai“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienio rytą socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, esą Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais, kurių metu tvirtinta, kad kitąmet biudžete numatytos lėšos gynybai bus mažesnės nei išties planuojama. Tokį ministrės Dovilės Šakalienės elgesį politikas įvertino kaip nenuoseklų.
„Nežinau, kodėl Krašto apsaugos ministerija į ministeriją sukvietė daug visuomenei turinčių įtaką žmonių, žurnalistų ir atskirai pradėjo aiškinti, kad vis tik gal tas procentas nebus toks. Čia įdomus pratimas, kurį vėliau įvertinsime. (…) Neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.
Ketvirtadienį žurnalistams Seime krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad šią savaitę ministerijoje vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais. Vis tik, detaliau pokalbių turinio jis nekomentavo.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.
Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.
Sako, kad neatsakinga kariuomenės vadui komentuoti gynybos biudžetą
Taip pat premjerė kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro pareiškimus apie kitų metų gynybos biudžetą vadina neatsakingais.
„Neatsakinga kariuomenės vadui komentuoti biudžetą per trinkelių formavimą. Neatsakinga“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė pažymėdama, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu reikia susitelkti bendram tikslui.
„Aš norėčiau, kad mes šituo sudėtingu laikotarpiu susitelktume dirbti dėl bendro tikslo ir pradėtume veikti kaip komanda, nes dabar atrodo, kad kiekvienas tiek čia, Seimo salėje, tiek Vyriausybėje, tiek kituose formatuose, dirba dėl savo asmeninių reitingų taškų. Taip neturėtų būti“, – sakė ji.
Ministrė pirmininkė tvirtino, kad valstybės saugumas plačiąja prasme išlieka Vyriausybės prioritetu.
„Mes turime Vyriausybės programą, turime tikslus, kuriuos norime pasiekti. Mūsų prioritetai yra valstybės saugumas plačiąja prasme ir visi turime susitelkti į darbą. Aš jau ne kartą sakiau – tas, kas nenori dirbti, arba nemato prasmės dėl šitų tikslų, gali padaryti asmeninį pasirinkimą“, – akcentavo premjerė.
ELTA primena, kad Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.
Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.
Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.
Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.
Tikina negavusi jokių neigiamų signalų iš užsienio sąjungininkų dėl Žemaitaičio
Prezidentui užsimenant, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai atkreipia Lietuvos sąjungininkų dėmesį, I. Ruginienė tikina jokių neigiamų signalų iš užsienio partnerių kol kas negavusi.
„Ir aš turiu pakankamai neblogų ryšių su užsienio partneriais. Ir bendraujame, ir jokių kažkokių neigiamų signalų aš tikrai neišgirdau kol kas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė.
Kaip skelbta, šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad „Nemuno aušros“ buvimas koalicijoje ir padėtis valdančiųjų gretose, R. Žemaitaičio pasisakymai sulaukė Lietuvos sąjungininkų dėmesio.
Šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys interviu „15min“ pripažino, kad „Nemuno aušra“ turi įtaką Lietuvos reputacijai užsienio partnerių akyse.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė trečiadienį taip pat nurodė, kad nėra sulaukusi neigiamų sąjungininkų signalų, tačiau situacija, pabrėžė ji, nėra gera.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ R. Žemaitaitis paskelbė, jog Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas esą yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius, nuteistos partijos narys“. „Aušrietis“ spekuliavo ir neva žydiška A. Gelūno kilme.
Tiesa, po kelių valandų R. Žemaitaitis atsiprašė dėl šio „įrašo formuluočių“.
Pats A. Gelūnas tvirtino, kad „aušriečių“ lyderio pasisakymai yra pasikartojantis piktybinis antisemitizmas.
Dėl R. Žemaitaičio pasisakymų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.
Šaltinis: Lrt.lt
