Tomas L.
Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukta 3 tūkst. prašymų savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), toks skaičius prašymų – didesnis, nei buvo sulaukta per visus 2024 m.
„Tai daugiau nei per visus 2024 metus, o lyginant su 2023-iaisiais, prašymų skaičius yra apie 50 proc. didesnis“, – teigiama išplatintame pranešime.
Priduriama, kad pastaraisiais metais daugiau kaip 60 proc. į profesinę karo tarnybą priimamų asmenų yra atlikę privalomąją tarnybą.
„Šis rodiklis patvirtina, kad NPPKT išlieka pagrindinis kelias į profesinę tarnybą ir nuolat pritraukia motyvuotus jaunuolius“, – rašo ministerija.
KAM duomenimis, gerėja tendencijos ir profesinėje karo tarnyboje – per pirmuosius tris 2025-ųjų ketvirčius prie kariuomenės prisijungė beveik penktadaliu daugiau profesinių karių nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Be to, pirmą kartą per 5 metus stabilizavosi tarnybą paliekančių karininkų skaičius. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenėje lieka ir tarnybą tęsia vis daugiau ilgametę patirtį sukaupusių karininkų“, – rašoma ministerijos pranešime.
„Auga ir abiturientų susidomėjimas studijomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Šiais metais į akademiją priimtas didžiausias pirmakursių skaičius per 10 metų. Net 143 kariūnai studijas pradėjo pagal 2025–2029 mokslo metams parengtas naujas bakalauro programas – Gynybos technologijų ir Gynybos studijų“, – priduria KAM.
Privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvoje vykdoma 9 mėnesius – tarnauti gali 18–38 metų piliečiai.
ELTA primena, kad šiemet Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kurios leido profesinės karo tarnybos karių atlyginimus padidinti 7 proc. Priėmus įstatymo pakeitimus taip pat išaugo ir priedai už lauko pratybas, specialiąsias operacijas bei kitas sudėtingas užduotis. Padidintos ir maitinimosi išlaidų kompensacijos – iki 16,5 euro per dieną, sudarytos galimybės pratęsti tarnybą net ir pasiekus išleidimo į atsargą amžių.
Kartu padidinti ir vyresniųjų karininkų ribiniai skaičiai. Trečdaliu, palyginus su praėjusiais metais, išplėstos operacinio lygmens karininkų rengimo užsienyje galimybės. Patobulintos ir studijų sąlygos Lietuvos karo akademijoje: kariūnų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose vietose, mokslai apmokami iš krašto apsaugai skirtų asignavimų.
