Tomas L.
Europoje netyla diskusijos dėl galimų saugumo garantijų Ukrainai. Pasak Lietuvos ambasadoriaus prie NATO Dariaus Jauniškio, tai apima ne tik Ukrainą, bet ir jos sąjungininkų pajėgumus.
Po rugpjūčio 18 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais netyla kalbos apie Vakarų saugumo garantijas Kyjivui, kurios esą prilygtų net NATO 5-ajam straipsniui. Kas tai konkrečiai – kol kas nėra įvardyta.
Anot Lietuvos nuolatinio atstovo prie NATO D. Jauniškio, visų pirma turi būti nutraukta ugnis ir pasiektos tam tikros paliaubos, tam tikras taikos susitarimas.
„Tada ta sąlyga, matyt, atsiranda, kad Vakarų kariuomenės, Vakarų šalys skiria tam tikrus žmogiškuosius resursus, gynybinius resursus, taip pat stipriai sustiprina Ukrainos kariuomenę. Na ir žinoma, visi įsijungia į visą šį procesą. Tai tarnautų kaip, sakykim, 5-ojo straipsnio lygio saugumo garantijos Ukrainai, – penktadienį LRT kalbėjo ambasadorius. – Žodžiu, kad visi pasiruoštų taip ir skirtų pajėgumų tiek sustiprinti Ukrainos kariuomenę, tiek ir save, kad Rusijai daugiau niekada nekiltų noras užpulti Ukrainos. Tai aš manau, kad tas ir turima omenyje.“
D. Jauniškis pažymėjo, kad, Ukrainos kariuomenei, kuri jau parodė savo jėgą ir gebėjimą kariauti prieš Rusiją, suteikus tam tikrą parengimo lygį ir tam tikrą ginkluotę, ji „turi perspektyvą tapti, ko gero, stipriausia kariuomene ES. Todėl jos patirtis yra neįkainojama ir labai svarbi mums patiems bei mūsų kariuomenėms.“ O tai ypač svarbu kalbant apie antrąją sąlygą – sustiprinti sąjungininkų kariuomenes taip, kad tai „neturėtų kelti Rusijai jokių abejonių dėl mūsų valios ir dėl mūsų pasirengimo“.
Pasak jo, dabar vyksta planavimo procesas.
„Kiek man žinoma, yra duota užduotis kariškiams. Jie turi ateiti su tam tikrais atsakymais, kaip jie matytų tą situaciją, kaip tas būtų įgyvendinta“, – kalbėjo ambasadorius.
Šią savaitę „Financial Times“ pranešė, kad pagal Vakarų planą, pirmiausia būtų sukurta demilitarizuota zona, kurioje veiktų neutralių trečiųjų šalių taikdarių pajėgos. Už šios zonos būtų įrengta antra gynybinė linija, kurią saugotų Vakarų apmokyti ir apginkluoti Ukrainos kariai. Dar toliau būtų dislokuotos JAV remiamos europiečių atgrasymo pajėgos – kaip trečioji gynybos linija. Leidinys „Politico“ savo ruožtu pranešė, kad Vakarai svarsto galimybę sudaryti 40 kilometrų buferinę zoną tarp Rusijos ir Ukrainos fronto linijų.
D. Jauniškis optimistiškai žiūri į sąjungininkų pasirengimą suteikti Ukrainai saugumo garantijas: „Politine valia, tai aš manau, neabejokime. Aš manau, kad mes, bent jau NATO kontekste, turėjome politinės valios priimti 5 proc. (nuo BVP gynybai – red. past.) – visą tą naštą sau ant pečių tam, kad sustiprintume kariuomenes. Mano giliu įsitikinimu, tikrai tos valios užteks.“
Penktadienį Kopenhagoje įvyko neformalus ES gynybos ministrų susitikimas, kurio metu taip pat buvo aptartos saugumo garantijos Ukrainai. Bloko diplomatijos vadovė Kaja Kallas pranešė, kad gynybos ministrai susitarė, jog saugumo garantijos Ukrainai turi būti tvirtos ir patikimos.
„Šiandien ministrai diskutavo dėl ES vaidmens saugumo garantijų klausimu. Aišku, kad Europa pilnai atliks savo dalį. Džiaugiuosi, kad egzistuoja plati parama praplėsti ES karinės misijos mandatą apmokant ir suteikiant patarimus Ukrainos viduje po bet kokių paliaubų“, – kalbėjo K. Kallas.
Kiek anksčiau penktadienį laikinai krašto apsaugos ministrės pareigas einanti Dovilė Šakalienė, kuri dalyvavo minėtame susitikime, pažymėjo, kad Lietuva toliau rems Ukrainą: „Lietuva nuo pat pradžių turėjo labai aiškią poziciją – jei mūsų prireiks Ukrainoje, jei pagaliau įvyks paliaubos, tuomet mes eisime į parlamentą, kalbėsimės su savo politinėmis partijomis. Lietuvos pozicija yra labai aiški – Vladimiru Putinu negalima pasitikėti.“
Šeštadienį neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime („Gymnich“) Kopenhagoje vėl bus diskutuojama saugumo garantijų Ukrainai klausimu.
