Tomas L.
Padėtį gali pakeisti keli dalykai.
Nepaisant to, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas buvo spaudžiamas sutikti su paliaubomis, o jo armija patyrė nuostolių, kruvinas sausumos karas Ukrainoje greičiausiai tęsis, praneša „Forbes“ .
„Nedaug lyderių tęstų karą, kuris jau nusinešė beveik milijono gyvybių ir kuriame visiška pergalė atrodo neįmanoma. Tačiau nors jis gali sutikti nutraukti dronų atakas, kurios daro didžiulę žalą Rusijos naftos ir dujų įrenginiams, kruvinas sausumos karas greičiausiai tęsis“, – teigiama straipsnyje.
Putinas gali susitaikyti su tūkstančio kareivių netektimi per dieną, nes žmonių kančios jo skaičiavimuose nesvarbios, rašo autoriai. Nors ir lėtai bei patirdama didelius nuostolius, Rusija juda į priekį. Birželį priešas užėmė apie 190 kvadratinių mylių (maždaug 492,1 kvadratinio kilometro) Ukrainos teritorijos.
Karo analitikas Michaelas Coffmanas po kelionės į Ukrainą pažymėjo, kad masinės atakos naudojant šarvuočius fronte yra itin retos. Dėl dronų paplitimo bet koks judėjimas aptinkamas kelis kilometrus anksčiau, nei priešas pasiekia fronto liniją. Be to, bepiločiai orlaiviai (FPV) gali pataikyti į bet kurią puolimo grupę.
„Rusijos atakos kartais vykdomos 4–6 žmonių grupėmis, tačiau daugeliu atvejų jų skaičius sumažėjo iki daugybės 2–3 žmonių būrių, bandančių prasiveržti tarp Ukrainos pozicijų. Rusijos pėstininkai stengiasi kuo toliau pasitraukti už pradinės Ukrainos linijos ir ten įsitvirtinti. Nors daugelis gali žūti, kai kurie prasiveržia ir įsitvirtina laukdami pastiprinimo. Tą patį galima pasakyti ir apie atakas prieš motociklus ir bagius… Dauguma jų žlunga, bet ne visos, todėl pasiekiama nedidelė taktinė sėkmė“, – priduria jis.
Rusijos nuostoliai dideli, tačiau jei priešo vadai ilgą laiką meta pakankamai karių į tam tikrą liniją, galiausiai priešas žengs į priekį. Remiantis kai kuriais pranešimais, jiems okupantų, sunaikintų bandant užimti konkrečią gyvenvietę, skaičius yra netgi pasididžiavimo reikalas. Pažymima, kad Rusijos puolimo daliniams 80% ar didesni nuostoliai yra įprastas reiškinys. Sužeisti okupantai yra priversti pulti net su ramentais, priduria autoriai.
Leidinio duomenimis, dauguma tų, kuriuos Rusija meta į mėsmalę, yra samdomi kariai. Jų verbuojama ir prarandama maždaug 30 000 per mėnesį.
„140 milijonų gyventojų turinti šalis gali ilgai atlaikyti tokius nuostolius. Ir kol jie bus laikomi patriotiškais savanoriais, mirštančiais dėl tikslo – „vykdančiais savo misiją“, kaip sako Putinas, – visuomenė neprotestuos. Putino požiūriu, šis lėtas, varginantis puolimas yra pergalinga strategija. Jis užkariauja teritorijas ir tikisi, kad Ukraina ateinančiais mėnesiais susidurs su politine krize. Jei artėjančios paliaubos įšaldys esamą situaciją vietoje, kiekviena kovos diena bus pažangos diena“, – aiškinama medžiagoje.
Padėtį galėtų pakeisti keli dalykai. Autoriai įvardija Rusijos ekonominio žlugimo pagreitėjimą, padidėjusią karinę pagalbą Ukrainai arba sėkmingą Ukrainos puolimo operaciją.
„Be to, turėtume tikėtis tolesnio kraujo praliejimo“, – teigiama leidinyje.
