Tomas L.
Holivudo legenda Gene’as Hackmanas (95 m.) ir jo žmona Betsy Arakawa (63 m.) rasti negyvi savo namuose Santa Fė mieste Argentinoje.
Pora, susituokusi nuo 1991 metų, buvo rasta kartu su savo šunimi.
Vietos žiniasklaida praneša, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta.
Santa Fė apygardos šerifas Adanas Mendoza nepateikė tikslios mirties priežasties ir neatskleidė, kada tiksliai pora galėjo mirti.
Kino legenda ir nepamirštami vaidmenys
Hackmanas laikomas vienu iškiliausių visų laikų aktorių – jo įsimintiniausi pasirodymai buvo filmuose „Prancūzų ryšys“, „Bonnie ir Clyde“ bei „Karališkieji Tenenbaumai“.
Per savo įspūdingą karjerą jis pelnė du „Oskarus“, tris „Auksinius gaublius“ ir prestižinį Cecilio B. DeMille’o apdovanojimą, įteiktą 2003 m.
Gene Hackmanas, kurio tikrasis vardas buvo Eugene’as Hackmanas, gimė 1930 m. sausio 30 d. Kalifornijoje. Jo šeima dažnai kraustėsi iš vieno miesto į kitą, kol galiausiai apsistojo Danvilyje, Ilinojuje.
Aktorius yra pasakojęs, kad būdamas 13-os stebėjo, kaip jo tėvas tiesiog pamojo ranka ir paliko šeimą. „Tada dar nesupratau, kokią reikšmę gali turėti toks mažas gestas. Galbūt todėl ir tapau aktoriumi,“ – GQ žurnalui 2011 m. sakė Hackmanas.
Tarnyba kariuomenėje ir kelias į aktorystę
Sulaukęs 16-os, Hackmanas suklastojo savo amžių ir įstojo į jūrų pėstininkus, kur tarnavo ketverius su puse metų Kinijoje, Japonijoje ir Havajuose. Vėliau jis studijavo žurnalistiką ir televizijos produkciją Ilinojaus universitete, tačiau galiausiai metė studijas ir pasuko į aktorystę.
27-erių jis įstojo į Pasadenos teatrinę mokyklą Kalifornijoje, kur susipažino su devyniolikmečiu Dustinu Hoffmanu. „Jis turėjo kažką ypatingo – lyg slaptą planą. Iš karto buvo aišku, kad jis kažką pasieks,“ – 2004 m. sakė Hackmanas.
Kartu su Hoffmanu ir Robertu Duvallu jie persikėlė į Niujorką, kur stengėsi prasimušti į kino industriją. „Tuo metu visi jautėsi lyg romanų personažai iš Jacko Kerouaco „Kelyje“. Tiesiog norėjome patirti gyvenimą, išbandyti šį kelią – ne dėl šlovės, o kad pamatytume, ar tai apskritai įmanoma,“ – prisiminė Hackmanas.
Pirmieji proveržiai ir šlovės viršūnė
1964 m., būdamas 34-erių, Hackmanas pelnė savo pirmąjį svarbų Brodvėjaus vaidmenį spektaklyje „Any Wednesday“, o netrukus sužibėjo filme „Lilith“ (1964), kur filmavosi su Warrenu Beatty.
Kai Beatty ieškojo aktorių 1967 m. filmui „Bonnie ir Clyde“, jis pakvietė Hackmaną suvaidinti savo vyresnįjį brolį. Už šį pasirodymą Hackmanas gavo pirmąją „Oskaro“ nominaciją kaip geriausias antraplanis aktorius – iš viso per savo karjerą jis buvo nominuotas penkis kartus.
1972 m. jis pelnė geriausio aktoriaus „Oskarą“ už „Prancūzų ryšį“ – filmą, kuris jį įtvirtino kaip vieną ryškiausių Holivudo žvaigždžių. Šiame kriminaliniame trileryje buvo nufilmuota viena įspūdingiausių automobilių persekiojimo scenų kino istorijoje – per 26 kvartalus Brukline, be jokio oficialaus leidimo. Stebėtina, tačiau filmavimo metu niekas nenukentėjo.
„Kinas visada buvo rizikingas – tiek fiziškai, tiek emociškai. Tačiau šį filmą laikau tik viena iš daugelio akimirkų savo įvairialypėje karjeroje,“ – 2021 m. retame interviu sakė Hackmanas, minėdamas „Prancūzų ryšio“ 50-metį.
Nepaisant šio filmo sėkmės, Hackmanas pripažino, kad jį žiūrėjo tik vieną kartą.
Po „Prancūzų ryšio“ Hackmanas toliau kūrė ryškius personažus: jis pasirodė komedijoje „Jaunasis Frankenšteinas“ (1974), detektyve „Nakties manevrai“ (1975), vesterne „Kulkos kaina“ (1975), populiariajame „Superman“ (1978) bei Clinto Eastwoodo režisuotame šedevre „Negailestingieji“ (1992), kuris jam pelnė antrąjį „Oskarą“ už geriausią antraplanį vaidmenį.
Hackmanas neabejotinai paliko neišdildomą pėdsaką kino istorijoje.
