Prabangūs automobiliai, triukšmingos puotos, milijoninės pinigų sumos ir įtakingi svečiai. Tačiau už blizgančio gyvenimo fasado slypėjo negailestingas pasaulis, kuriame nepaklusnumas galėjo kainuoti gyvybę.
Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Kaune viešpatavusios nusikalstamos grupuotės turėjo savas taisykles. Verslininkai, atsisakę joms paklusti, sulaukdavo grasinimų ir žiauraus smurto, o vakarėliai iki paryčių kartais slėpė sunkiai suvokiamus nusikaltimus.
Laikai, kai Kauną dalijosi nusikalstamos grupuotės
Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva išgyveno didžiulius ekonominius ir socialinius pokyčius. Sparčiai kūrėsi privatus verslas, vyko valstybinio turto privatizacija, atsivėrė naujos galimybės užsidirbti.
Tačiau kartu su legaliu verslu stiprėjo ir organizuotas nusikalstamumas.
Kaune ypač išsiskyrė dvi įtakingos grupuotės – „Daktarai“ ir „Daškiniai“. Jų vardai anuomet buvo puikiai žinomi ne tik teisėsaugos pareigūnams, bet ir daugeliui miesto verslininkų.
Nusikalstamo pasaulio atstovai siekė kontroliuoti pelningas veiklos sritis, rinko duokles, užsiėmė kontrabanda ir kišosi į verslo santykius.
Žmogui, pradėjusiam sėkmingą verslą, tekdavo galvoti ne tik apie konkurentus, darbuotojus ar pajamas. Kartais didžiausia grėsmė laukdavo visai kitur.
Prabangiuose restoranuose rinkdavosi kriminalinio pasaulio elitas
Nusikalstamų grupuočių nariai neslėpė savo turtų ir mėgavosi prabangiu gyvenimu.
Jų susibūrimų vietomis tapdavo žinomi Kauno restoranai. „Metropolis“, „Kaukas“, „Pasimatymas“, „Vilija“ ir kitos populiarios įstaigos tuo metu pritraukdavo įvairiausią publiką.
Čia buvo galima sutikti verslininkų, žinomų pramogų pasaulio atstovų ir kriminalinio pasaulio veikėjų.
Prie gausiai nukrautų stalų vykdavo ne tik linksmybės. Tokiuose susitikimuose būdavo aptariami finansiniai interesai, sprendžiami tarpusavio nesutarimai ir tariamasi dėl įtakos sričių.
Vis dėlto pats dalyvavimas tokiuose renginiuose savaime nereiškė, kad žmogus buvo susijęs su nusikalstama veikla.
Pirtis, į kurią patekti nenorėjo nė vienas verslininkas
Viena šiurpiausių „Daškinių“ istorijos vietų buvo Kauno Partizanų gatvėje veikęs pirties kompleksas.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip paprasčiausia poilsio vieta. Čia buvo baseinas, svečių namas ir erdvės, skirtos laisvalaikiui.
Tačiau buvusių pareigūnų bei liudininkų pasakojimuose ši vieta minima visai kitame kontekste.
Į pirtį, kaip pasakojama, būdavo atgabenami verslininkai, atsisakę mokėti nusikaltėlių reikalaujamus pinigus arba nenorėję dalytis savo įmonių pelnu.
Jiems būdavo pateikiami ultimatumai. Atsisakius vykdyti nusikaltėlių reikalavimus, grasinimus pakeisdavo fizinis smurtas.
Verslininkai būdavo kankinami pirties baseine, kol palūždavo ir sutikdavo su jiems primestomis sąlygomis.
Ypač šiurpina tai, kad po tokių išpuolių nusikaltėliai kartu su savo aukomis galėdavo susėsti prie vaišių stalo ir tęsti vakarėlį iki pat ryto.
Pareigūnai išvydo tai, ko nesitikėjo
Su šia vieta siejama ir dar viena neįprasta istorija.
Buvęs aukštas Kauno kriminalinės policijos pareigūnas yra pasakojęs, kad teisėsauga kartą gavo informacijos apie planuojamą nusikalstamo pasaulio atstovų susitikimą.
Pareigūnai nuvyko prie pirties komplekso, tačiau ten juos nustebino automobilių įvairovė.
Greta nusikalstamų grupuočių atstovų transporto priemonių stovėjo automobiliai su valstybinėmis Seimo ir Vyriausybės registracijos numerių lentelėmis.
Pasak buvusio pareigūno, planuotą operaciją tuomet teko atidėti.
Šis pasakojimas iki šiol kelia klausimų apie anuometinio kriminalinio pasaulio ryšius ir galimybes. Vis dėlto vien automobilių buvimas konkrečioje vietoje neįrodo jų savininkų dalyvavimo nusikaltimuose. tv3.lt+1
Linksmybes nutraukdavo ginkluoti pareigūnai
Pirties komplekso praeitį prisiminęs buvęs sargas yra pasakojęs, kad 1993–1995 metais čia dažnai lankydavosi specialiųjų policijos pajėgų pareigūnai.
Nusikaltėlių vakarėlius netikėtai nutraukdavo ginkluoti „Aro“ kovotojai. Tuomet besilinksminantys žmonės būdavo priversti gultis ant grindų, o pareigūnai atlikdavo patikrinimus.
Tokie reidai tapo vienu iš būdų kovoti su vis didesnę įtaką įgaunančiu organizuotu nusikalstamumu.
Tačiau nusikalstamos grupuotės nesiliovė veikusios. Laikui bėgant keitėsi jų veiklos metodai, atsirado naujų finansinių interesų.
Nuo reketo – prie milijoninio verslo
Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, aplinkoje ilgainiui vis didesnę reikšmę įgijo verslo interesai.
Primityvus pinigų reikalavimas iš smulkiųjų prekybininkų nebebuvo vienintelis būdas pasipelnyti. Nusikalstamo pasaulio atstovai siekė įsitvirtinti pelningose įmonėse ir dalyvauti didesniuose finansiniuose sandoriuose.
Kai kurie verslininkai grupuočių pagalbos ieškodavo patys, norėdami išspręsti nesutarimus su konkurentais ar kitais bendrovių akcininkais.
Už tokią pagalbą būdavo atsilyginama pinigais, o kartais ir galimybe dalyvauti versle.
Tačiau augant sukauptiems turtams, stiprėjo ir pačių nusikalstamo pasaulio veikėjų tarpusavio nesutarimai.
Milžiniški pinigai supriešino buvusius draugus
Apie 2001-uosius „Daškinių“ grupuotės viduje ėmė ryškėti rimti nesutarimai.
Viena iš viešai aptarinėtų konflikto versijų buvo nesutarimai dėl bendro turto, sukauptų pinigų ir tolesnės verslo veiklos.
Ilgamečiai bendražygiai atsidūrė skirtingose konflikto pusėse.
Didėjant įtampai, kai kurie jų pradėjo rūpintis papildoma asmenine apsauga. Buvusius partnerius siejusius interesus pakeitė nepasitikėjimas ir baimė dėl galimų išpuolių.
Netrukus įvyko nusikaltimas, sukrėtęs Lietuvos kriminalinį pasaulį.
Lemtingas šūvis Vilniaus senamiestyje
2001 metų lapkričio 24-osios vakarą Vilniuje buvo nušautas Remigijus Daškevičius.
Vyras išėjo iš sostinės senamiestyje, Trakų gatvėje, veikusios maitinimo įstaigos, kai į jį buvo paleistas lemtingas šūvis.
Nužudymas buvo kruopščiai suplanuotas, o ilgus metus trukęs tyrimas tapo vienu žinomiausių Lietuvos kriminalinių tyrimų.
2020 metais, praėjus beveik dviem dešimtmečiams po žmogžudystės, teisėsauga pranešė apie trijų su šiuo nusikaltimu siejamų įtariamųjų sulaikymą.
Vis dėlto pareikšti įtarimai nėra kaltės įrodymas.
Kruvini konfliktai tęsėsi ir po gaujos lyderio mirties
Daškės nužudymas neužbaigė neramaus Kauno kriminalinio pasaulio istorijos.
Buvusių grupuotės narių nesutarimai tęsėsi, vyko nauji ginkluoti išpuoliai, o kadaise galinga organizacija palaipsniui skilo.
Ilgainiui dalis buvusių grupuotės narių pasitraukė iš viešumos, kiti pasuko į verslą.
Pati Partizanų gatvės pirtis, kadaise garsėjusi kaip viena mėgstamiausių nusikalstamo pasaulio atstovų susibūrimo vietų, 2005 metais nutraukė veiklą.
Šiandien šios istorijos primena skaudų Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpį, kai sparčiai augant ekonomikai nusikalstamos grupuotės mėgino įtvirtinti savo valdžią.
Už prabangių automobilių, ištaigingų vakarėlių ir įspūdingų turtų slypėjo bauginimas, smurtas, sugriauti gyvenimai bei žmonių žūtys.
Tai buvo laikai, kurių daugelis nenorėtų išgyventi dar kartą.




