Lietuvai planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą, pasigirdo nerimą keliančių ekspertų vertinimų. Valstybės kontrolė įspėja, kad šalies finansinė padėtis artimiausiais metais gali būti sudėtingesnė, nei numatoma Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte.
Valstybės skola gali sparčiai augti, o vien palūkanoms kasmet gali tekti skirti daugiau nei du milijardus eurų.
Prognozės gerokai skiriasi
Valstybės kontrolė, atlikusi 2027–2029 metų biudžeto projekto vertinimą, atkreipė dėmesį į kelias reikšmingas problemas.
Ekspertų vertinimu, planuojamas valstybės išlaidų augimas neatitinka fiskalinės drausmės reikalavimų, o dalis būsimų finansinių įsipareigojimų nėra pakankamai įvertinti.
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė perspėjo, kad šalies biudžeto deficitas artimiausiais metais gali būti gerokai didesnis.
Jeigu išsipildytų nepalankios prognozės, 2029 metais jis galėtų priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Valstybės skola artėja prie svarbios ribos
Ekspertai skaičiuoja, kad 2029 metais Lietuvos valstybės skola gali priartėti prie 60 proc. bendrojo vidaus produkto.
Ši riba gali būti viršyta jau 2030 metais.
Didėjanti valstybės skola savaime nėra vienintelė problema. Ne mažiau svarbu, kiek valstybei kainuoja jos aptarnavimas.
Kuo daugiau pinigų tenka skolintis, tuo didesnė biudžeto dalis gali būti skiriama palūkanoms.
Skaičiai, kuriuos verta įsidėmėti
Prognozuojama, kad valstybės skolos palūkanoms 2026 metais bus skirta maždaug milijardas eurų.
Iki 2029 metų ši suma gali išaugti iki 2,1 mlrd. eurų per metus.
Tai reikštų, kad per trejus metus palūkanų išlaidos galėtų padidėti daugiau nei dvigubai.
Tokios išlaidos mažina finansines galimybes kitose srityse, nes dalis biudžeto pajamų turi būti skiriama jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.
Kokias problemas įžvelgia ekspertai?
Valstybės kontrolė pažymi, kad biudžeto projekte nepakankamai atspindėtos kai kurios tikėtinos būsimos išlaidos.
Tarp jų minimos geležinkelių infrastruktūros finansavimo, paramos Ukrainai ir kitos valstybės išlaidos.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į ilgalaikius įsipareigojimus, susijusius su viešojo sektoriaus atlyginimų augimu, pensijų indeksavimu ir sveikatos draudimo finansavimu.
Ekspertams abejonių kelia ir dalies numatomų papildomų pajamų surinkimo galimybės.
Jeigu faktinės pajamos būtų mažesnės nei planuojama, o išlaidos – didesnės, valstybei galėtų tekti papildomai skolintis.
Kodėl tai aktualu kiekvienam gyventojui?
Valstybės biudžetas tiesiogiai susijęs su daugelio Lietuvos gyventojų kasdienybe.
Iš jo finansuojamos įvairios viešosios paslaugos, socialinės išmokos, švietimas, sveikatos apsauga, infrastruktūra ir kitos svarbios sritys.
Didėjant išlaidoms už ankstesnes skolas, valstybės institucijoms gali tekti ieškoti papildomų pajamų arba persvarstyti finansavimo prioritetus.
Vis dėlto tai nereiškia, kad jau priimti konkretūs sprendimai mažinti pensijas, atlyginimus ar socialines išmokas.
Valstybės kontrolės išvados yra perspėjimas apie galimas ateities finansines rizikas.
Ragina neatidėlioti sprendimų
Valstybės kontrolės vertinimu, siekiant suvaldyti skolos augimą vien efektyvesnio valstybės išlaidų panaudojimo gali nepakakti.
Ekspertai ragina ieškoti tvarių papildomų pajamų šaltinių, gerinti mokesčių surinkimą ir įvertinti galiojančias mokestines lengvatas.
Taip pat siūloma parengti aiškų veiksmų planą, nurodantį, kaip Lietuva ketina palaipsniui mažinti biudžeto deficitą.
Lapkričio 19 dieną po pirmojo svarstymo Seime 2027 metų valstybės biudžeto projektas buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti.
Galutiniai sprendimai dėl ateinančių metų valstybės finansų dar laukia politikų diskusijų.




