Lietuvoje tyliai nyksta dešimtmečius gyvavę laidotuvių papročiai. Laidojimo paslaugų specialistai pastebi, kad žmonės vis dažniau renkasi visiškai kitokį atsisveikinimą su mirusiais artimaisiais. Keičiasi net požiūris į gedulo aprangą, gėles ir laidojimo būdą.
Tai, kas dar prieš keliolika metų atrodė savaime suprantama, šiandien pamažu tampa praeitimi.
Vis daugiau lietuvių atsisako karstų
Vienas ryškiausių pokyčių – sparčiai populiarėjantis kremavimas.
Vilniaus rajone dirbantis laidojimo namų administratorius Robertas pastebi, kad dar prieš trejus ar ketverius metus apie 95 proc. jų organizuotų laidotuvių vykdavo karstuose.
Dabar maždaug 40 proc. klientų renkasi urnas.
Laidojimo namų „Ramuma“ vadovas Darius Telšinskas teigia, kad jų įmonėje kremavimas ir tradicinis laidojimas karste jau yra panašiai populiarūs.
Tokį pasirinkimą lemia finansinės priežastys, patogumas ir emociniai išgyvenimai.
Kai kuriems žmonėms atsisveikinti su urna bei velionio nuotrauka emociškai lengviau nei matyti mirusį artimąjį karste.
Trijų dienų laidotuvės tampa retenybe
Anksčiau Lietuvoje buvo įprasta mirusįjį šarvoti dvi ar net tris paras.
Šiandien šeimos vis dažniau pageidauja, kad atsisveikinimas ir pati laidojimo ceremonija įvyktų tą pačią dieną.
Kai kuriais atvejais šarvojimas trunka vos tris ar keturias valandas.
Trumpesnes ceremonijas žmonės renkasi dėl finansinių galimybių, pasikeitusio gyvenimo ritmo ir nedidelio atsisveikinti atvykstančių artimųjų skaičiaus.
Nyksta dar viena sena tradicija
Laidojimo namų darbuotojai pastebi, kad vis rečiau atnešami dideli laidotuvių vainikai.
Vietoj jų žmonės renkasi vieną ar du baltus gėlių žiedus, nedideles puokštes.
Keičiasi ir gedulo aprangos tradicijos. Nors šeimos nariai vis dar dažniausiai rengiasi juodai, kiti laidotuvių dalyviai ne visuomet laikosi šio papročio.
Dalis žmonių atsisveikinti atvyksta tiesiai iš darbo, todėl specialiai nepersirengia.
Vietoj giesmių – mėgstamiausios velionio dainos
Laidotuvių ceremonijose atsiranda daugiau asmeniškumo.
Artimieji kartais pasirenka mirusiojo mėgtą muziką, rodo jo gyvenimo nuotraukas, prisimena kartu praleistas akimirkas.
Tokiu būdu siekiama ne tik atsisveikinti, bet ir pagerbti žmogaus gyvenimą, jo pomėgius bei asmenybę.
Vis dėlto mažesniuose miesteliuose ir kaimuose tradicinės giesmės bei religiniai papročiai išlieka svarbūs.
Ar tradicinis laidojimas visiškai išnyks?
Laidojimo paslaugų specialistai prognozuoja, kad ateityje kremavimą rinksis dar daugiau Lietuvos gyventojų.
Viena iš priežasčių – ribotas kapinių plotas ir poreikis taupyti vietą.
Tačiau tai nereiškia, kad senieji papročiai visiškai išnyks. Kiekviena šeima ir toliau galės pasirinkti jai priimtiniausią atsisveikinimo būdą.
Akivaizdu viena – laidotuvės Lietuvoje tampa trumpesnės, kuklesnės ir individualesnės, o kadaise neatsiejamos tradicijos pamažu užleidžia vietą naujiems papročiams.




