Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

VMI akiratyje – gyventojų pinigai

Internetu drabužius, avalynę, elektroniką ir kitus daiktus parduodantiems Lietuvos gyventojams ruošiami svarbūs pokyčiai. Europos Komisija siūlo keisti informacijos teikimo mokesčių administratoriui tvarką, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja – vien pardavimų suma neapsaugos nuo galimo patikrinimo.

Gyventojams gali tekti pagrįsti, iš kur gauti pinigai ir kokiu tikslu buvo įsigytos parduodamos prekės.

Siūlo keisti galiojančią tvarką

Šiuo metu skaitmeninės prekybos platformos privalo perduoti informaciją mokesčių administratoriui, jeigu gyventojas per kalendorinius metus:

  • Sudaro 30 arba daugiau pardavimo sandorių.
  • Iš pardavimų gauna daugiau nei 2 000 eurų.

Pakanka atitikti bent vieną iš šių sąlygų.

Tačiau Europos Komisija siūlo atsisakyti pardavimo sandorių skaičiaus kriterijaus, o pajamų ribą padidinti iki 3 000 eurų.

Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, gyventojas galėtų parduoti daugiau nei 30 asmeninių daiktų, tačiau platformai nereikėtų automatiškai perduoti jo duomenų vien dėl sandorių skaičiaus.

Kol kas šie pakeitimai dar neįsigaliojo.

VMI vertins ne tik gautus pinigus

VMI vadovas Martynas Endrijaitis paaiškino, kad vertinant gyventojų veiklą svarbi ne vien gautų pajamų suma.

Mokesčių administratorius domisi ir tuo, kokie daiktai parduodami, kaip dažnai vyksta sandoriai bei ar prekės nebuvo specialiai įsigytos perparduoti.

Didelis skirtumas, ar žmogus tiesiog išparduoda nebereikalingus šeimos drabužius, ar reguliariai perka prekes ir parduoda jas brangiau.

Antruoju atveju tokia veikla gali būti pripažinta individualia veikla, kurią privaloma įregistruoti ir nuo kurios pajamų mokami atitinkami mokesčiai.

Net nepasiekus nustatytos ribos gali kilti klausimų

Gyventojai neturėtų manyti, kad neviršijus nustatyto pardavimo limito jų veikla VMI nesudomins.

Inspekcija informaciją gauna ne tik iš internetinės prekybos platformų, bet ir iš finansų įstaigų bei kitų institucijų.

Todėl net jeigu platforma neprivalo automatiškai perduoti konkretaus pardavėjo duomenų, tai nereiškia, kad jo gautos pajamos negali būti tikrinamos.

Kiekviena situacija gali būti vertinama individualiai.

Gyventojams pataria neišmesti šių dokumentų

Norint išvengti nemalonumų, VMI rekomenduoja išsaugoti dokumentus, kurie padėtų pagrįsti parduodamų daiktų kilmę ir jų įsigijimo kainą.

Tai gali būti:

  • Prekių įsigijimo čekiai ir sąskaitos.
  • Banko sąskaitų išrašai.
  • Mokėjimus patvirtinantys dokumentai.
  • Pardavimo skelbimų kopijos.
  • Parduodamų daiktų nuotraukos.
  • Susirašinėjimai su pirkėjais.

Šie įrodymai gali padėti paaiškinti, kad buvo parduodami asmeniniai daiktai, o ne vykdoma nedeklaruota komercinė veikla.

Kada mokesčių mokėti nereikia?

Jeigu gyventojas parduoda savo naudotus asmeninius daiktus ir metinis skirtumas tarp pardavimo pajamų bei dokumentais pagrįstų įsigijimo išlaidų neviršija 2 500 eurų, gyventojų pajamų mokesčio paprastai mokėti nereikia.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus už 1 000 eurų įsigytus drabužius vėliau parduoda už 400 eurų, jis iš tokio pardavimo pelno negauna.

Tačiau reguliariai užsiimant prekyba ir siekiant uždirbti taikomos kitokios taisyklės.

Svarbi žinia „Vinted“ naudotojams

Siūlomi Europos Sąjungos pakeitimai galėtų sumažinti administracinę naštą žmonėms, kurie internetu parduoda nebereikalingus asmeninius daiktus.

Vis dėlto didesnė duomenų teikimo riba nereikštų, kad iki 3 000 eurų gaunamos pajamos automatiškai tampa neapmokestinamos.

Pareiga tinkamai deklaruoti apmokestinamąsias pajamas išliktų ir toliau, todėl gyventojams verta pasirūpinti dokumentais dar prieš sulaukiant VMI klausimų.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.