Dėl Irane sulaikytų lietuvių – nerimą keliantis perspėjimas: įvardijo, kas trukdo jas išlaisvinti

Dviejų Irane sulaikytų Lietuvos piliečių istorijoje paaiškėjo naujų aplinkybių, tačiau svarbiausias klausimas vis dar lieka be atsakymo – kada moterys galės grįžti namo? Lietuvos institucijos patvirtino jų sulaikymą ir ieško būdų suteikti pagalbą. Vis dėlto Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas atskleidė, kodėl net aktyvios diplomatinės pastangos gali neduoti greito rezultato.

Žinia, kurios artimieji laukė daugiau nei dvi savaites

Spalio 27 dieną Lietuvą pasiekė oficialus patvirtinimas dėl dviejų Irane dingusių lietuvių.

Užsienio reikalų ministerija pranešė spalio 26-ąją gavusi informaciją iš Irano institucijų, kad abi Lietuvos pilietės yra sulaikytos.

Tai svarbus pokytis istorijoje, kuri prasidėjo dar spalio pradžioje.

Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė spalio 7 dieną iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš ten tęsė turistinę kelionę į Iraną.

Spalio 11 dieną artimieji prarado ryšį su abiem moterimis. Jų telefonai buvo išjungti, jos nebesirodė socialiniuose tinkluose.

Vėliau buvo pradėta moterų paieška, į situacijos aiškinimąsi įsitraukė Lietuvos diplomatai.

Galiausiai gautuose oficialiuose dokumentuose nurodyta, kad lietuvės buvo sulaikytos spalio 15 dieną.

Tačiau net ir gavus šį patvirtinimą išliko daug nežinomųjų.

NKVC vadovas įvardijo didžiausią kliūtį

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas paaiškino, kad tokiose situacijose svarbiausia pirmiausia surinkti patikimą informaciją.

Būtina nustatyti, kur tiksliai laikomi sulaikyti žmonės, kokios jų sulaikymo aplinkybės ir kokiais diplomatiniais kanalais įmanoma juos pasiekti.

Tik tuomet galima spręsti dėl tolesnių veiksmų.

Tačiau šiuo atveju Lietuvos galimybės yra labai ribotos.

Irane nėra įprastų tiesioginio diplomatinio bendradarbiavimo sąlygų, todėl Lietuvos pareigūnai negali taip paprastai susisiekti su vietos institucijomis ar organizuoti konsulinės pagalbos.

Dėl to tenka ieškoti kitų būdų.

Vienas jų – kreiptis į Europos Sąjungos partnerius, turinčius diplomatinį atstovavimą Irane.

Būtent jų pagalba gali tapti itin svarbi.

Pirmasis tikslas – pasiekti sulaikytas moteris

V. Vitkausko teigimu, Lietuvos institucijos pirmiausia siekia užmegzti tiesioginį kontaktą su sulaikytomis pilietėmis.

Tai leistų sužinoti, kokiomis sąlygomis jos laikomos ir kokia pagalba reikalinga.

Taip pat būtina išsiaiškinti, kokie įtarimai ar kaltinimai joms galėjo būti pateikti ir kokios teisinės procedūros taikomos.

Kol šios informacijos nėra, sudėtinga numatyti, kiek gali užtrukti jų išlaisvinimas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė patvirtino, kad siekiama organizuoti kitos Europos Sąjungos valstybės konsulinio pareigūno vizitą.

Jo metu būtų norima patikrinti moterų sveikatos būklę, laikymo sąlygas, galimybę gauti teisinę pagalbą ir vertimo paslaugas.

Taip pat būtų aiškinamasi, ar joms reikalingi medikamentai.

Kol kas toks vizitas dar nėra patvirtintas kaip įvykęs.

Kodėl išlaisvinimas gali užtrukti?

Didžiausia problema ta, kad Lietuvos institucijos negali tiesiogiai nurodyti Irano teisėsaugai paleisti sulaikytas pilietes.

Kiekviena valstybė taiko savo teisinę sistemą, o konsulinė pagalba nesuteikia galimybės panaikinti kitos šalies institucijų sprendimų.

Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokiu pagrindu moterys sulaikytos.

Ne mažiau svarbu nustatyti, ar joms užtikrinamos procesinės teisės ir ar jos turi galimybę bendrauti su teisininkais.

Situaciją apsunkina ir tai, kad oficialiai neatskleistos konkrečios sulaikymo priežastys.

Užsienio reikalų ministerija nurodo turinti nedaug informacijos apie aplinkybes, tačiau jos viešai nekomentuoja.

Ministerijos atstovai pabrėžia, kad neatsargus viešų detalių aptarinėjimas galėtų pakenkti pačioms sulaikytosioms.

Dėl to dalis diplomatinio darbo vyksta neviešai.

Premjeras pripažino žinantis daugiau

Į situaciją sureagavo ir ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Jis patvirtino, kad Lietuvos institucijos aktyviai dirba siekdamos išsiaiškinti sulaikymo aplinkybes ir sugrąžinti moteris į Lietuvą.

Premjeras taip pat pripažino turintis daugiau informacijos, tačiau jos neatskleidė.

Tokį sprendimą jis aiškino būtinybe nepakenkti vykstančioms diplomatinėms pastangoms.

Vyriausybės vadovas išreiškė viltį, kad rezultatų pavyks pasiekti kuo greičiau.

Tačiau konkretaus termino, kada lietuvės galėtų būti paleistos, kol kas nėra.

Griežtas perspėjimas visiems keliautojams

Kalbėdamas apie šią istoriją V. Vitkauskas pabrėžė, kad vykti į valstybes, kuriose konsulinės pagalbos galimybės itin ribotos, yra labai rizikinga.

Pasak jo, tokiais atvejais teisinės ir diplomatinės priemonės, kuriomis galima padėti į nelaimę patekusiems piliečiams, gali būti minimalios.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija šiuo metu primygtinai rekomenduoja nevykti į Iraną.

Šalyje jau esantiems Lietuvos piliečiams patariama kuo skubiau iš jos išvykti.

Šios rekomendacijos susijusios ne tik su bendra saugumo padėtimi, bet ir su galimybėmis suteikti pagalbą netikėtai kilus rimtoms problemoms.

Keliautojams svarbu suprasti, kad užsienyje patekus į teisėsaugos institucijų akiratį net ir aktyvus Lietuvos diplomatų įsitraukimas negarantuoja greito problemos sprendimo.

Dabar viskas priklausys nuo kelių svarbių sprendimų

Šiuo metu Lietuvos institucijų laukia sudėtingas uždavinys.

Pirmiausia būtina pasiekti sulaikytas moteris ir išsiaiškinti jų padėtį.

Tuomet bus galima tiksliau įvertinti galimus teisinius bei diplomatinius veiksmus.

Kol kas nėra viešai patvirtintos informacijos, kad lietuvėms būtų pateikti konkretūs kaltinimai arba nustatyta jų paleidimo data.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad derybos dėl jų išlaisvinimo jau baigtos.

Svarbiausia žinia – Lietuva siekia sugrąžinti abi pilietes, tačiau NKVC vadovo įvardytos kliūtys rodo, kad tai gali būti gerokai sudėtingesnis procesas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kada moterys galės sugrįžti pas artimuosius, kol kas lieka nežinoma.