Lietuvoje iškilo du merai, kurių partijos neįveikė: ar atsiras trečiasis?

Vieniems jie – miestus pakeitę vadovai, kitiems – prieštaringai vertinami politikai. Tačiau vieno dalyko paneigti sunku: Visvaldas Matijošaitis Kaune ir Ričardas Malinauskas Druskininkuose sukūrė politinės lyderystės modelį, kuris gerokai skiriasi nuo įprastos partijų konkurencijos. Artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams, Lietuvoje vėl kyla klausimas – ar atsiras dar vienas meras, sugebėsiantis pakartoti jų politinį kelią?

Du miestai, dvi pavardės ir viena sėkmės formulė

Kaunas ir Druskininkai – skirtingi Lietuvos miestai, tačiau jų politinėje istorijoje galima įžvelgti panašumų.

Abiem savivaldybėms vadovauja politikai, kurie savo įvaizdį kūrė ne vien per partines programas, bet ir per asmeninę lyderystę.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis į politiką atėjo iš verslo pasaulio. Prieš tapdamas miesto vadovu jis buvo žinomas kaip vienas „Vičiūnų“ verslo grupės kūrėjų.

Ričardas Malinauskas Druskininkams vadovauja nuo 2000 metų. Jo politinė karjera taip pat siejama su vadybiniu požiūriu į savivaldybės valdymą ir asmenine atsakomybe už miesto kryptį.

Abu politikai savo rinkėjams ilgainiui tapo neatsiejami nuo miestų, kuriems vadovauja.

Tačiau ar vien to pakanka paaiškinti jų ilgametį populiarumą?

Matijošaitis pakeitė Kauno politinį žemėlapį

2015 metais Visvaldas Matijošaitis laimėjo Kauno mero rinkimus ir pakeitė ilgą laiką mieste dominavusią konservatorių valdžią.

Jo vadovaujamas politinis komitetas „Vieningas Kaunas“ tapo svarbia jėga miesto taryboje.

Nuo tada V. Matijošaitis buvo perrinktas 2019 ir 2023 metais.

Jo vadovavimo laikotarpiu Kaune vyko reikšmingi infrastruktūros pokyčiai: buvo tvarkomos gatvės, viešosios erdvės, atnaujinami miesto objektai.

Šiuos pokyčius mero šalininkai vertina kaip veiksmingos vadybos rezultatą.

Tačiau kritikų požiūris skiriasi.

Viešojoje erdvėje kelti klausimai dėl savivaldybės sprendimų skaidrumo, galimų interesų konfliktų ir su mero šeimos verslu susijusių aplinkybių.

Ypač daug dėmesio sulaukė „Vičiūnų“ grupės veikla Rusijoje po plataus masto invazijos į Ukrainą.

Todėl V. Matijošaičio politinė istorija nėra vien pasakojimas apie miesto atsinaujinimą. Tai ir diskusija apie verslo, politinės galios bei viešojo intereso santykį.

Malinauskas – politinis reiškinys Druskininkuose

Ričardas Malinauskas yra vienas ilgiausiai savivaldybei vadovaujančių merų Lietuvoje.

Druskininkų politiniame gyvenime jis išlaikė stiprias pozicijas per ne vienus rinkimus.

Jo vadovavimo laikotarpiu miestas sustiprino kurortinį įvaizdį, plėtė turizmo ir pramogų infrastruktūrą.

Druskininkai tapo žinomi dėl vandens parko, slidinėjimo komplekso ir kitų lankytojus pritraukiančių objektų.

Mero šalininkai šią plėtrą sieja su nuosekliu savivaldybės valdymu.

Tačiau ir R. Malinausko veikla ne kartą sulaukė kritikos bei viešų ginčų dėl politinės įtakos ir savivaldybės sprendimų.

Nepaisant to, jis išsaugojo reikšmingą rinkėjų palaikymą.

Tai kelia platesnį klausimą: kodėl dalis rinkėjų politiko veiklą vertina pirmiausia pagal matomus miesto pokyčius, o ne pagal jo priklausymą partijai ar viešas kontroversijas?

Kodėl rinkėjai renkasi „miesto gelbėtoją“?

Vadinamojo mero gelbėtojo įvaizdis paprastai formuojasi tada, kai kandidatas žada ne tiek ideologinius pokyčius, kiek konkrečius rezultatus.

Tokio politiko kampanijoje dažnai pabrėžiama vadybinė patirtis, gebėjimas priimti sprendimus ir noras išspręsti ilgai užsitęsusias problemas.

Šis modelis gali būti patrauklus rinkėjams, kurie nusivylę tradicinėmis partijomis.

Jiems svarbu, ar sutvarkytos gatvės, ar atsirado naujų darbo vietų, ar pagerėjo viešosios paslaugos.

Tačiau politologiniu požiūriu toks lyderystės modelis turi ir rizikų.

Kai miesto politinis gyvenimas pernelyg susiejamas su vienu asmeniu, gali susilpnėti konkurencija, o sprendimų priėmimas tapti mažiau atviras skirtingoms nuomonėms.

Todėl vertinant stipraus mero veiklą svarbūs ne tik matomi projektai, bet ir jų kaina, finansavimas, sprendimų skaidrumas bei ilgalaikė nauda gyventojams.

Kodėl tradicinėms partijoms taip sunku juos įveikti?

Viena priežasčių – stiprus asmeninis politiko atpažįstamumas.

Ilgai dirbantis meras turi galimybę nuolat bendrauti su gyventojais ir būti siejamas su savivaldybėje vykstančiais pokyčiais.

Be to, vietos rinkimuose žmonės dažnai vertina ne tik nacionalinę politiką, bet ir kasdienius savo miesto klausimus.

Tai gali suteikti pranašumą kandidatams, kurių veikla tiesiogiai matoma vietos bendruomenėje.

Kita vertus, ilgas vadovavimo laikotarpis savaime negarantuoja pergalės.

Rinkėjų nuomonę gali pakeisti naujos problemos, stiprūs konkurentai, ekonominė situacija ar nepasitenkinimas savivaldybės sprendimais.

Todėl net ir gerai žinomi merai kiekvienuose rinkimuose turi iš naujo siekti gyventojų pasitikėjimo.

2027 metų rinkimai gali pateikti staigmenų

Artėjantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.

Tai bus svarbus išbandymas tiek dabartiniams merams, tiek tradicinėms politinėms partijoms ir naujiems vietos komitetams.

Didžiuosiuose miestuose jau ryškėja konkurencija tarp skirtingų politinių jėgų.

Kaune šalia „Vieningo Kauno“ veikia ir kiti politiniai komitetai bei partijos, siekiančios pritraukti rinkėjų dėmesį.

Tačiau iš anksto teigti, kad kuris nors kandidatas pakartos Matijošaičio ar Malinausko politinį kelią, būtų nepagrįsta.

Tam reikėtų ne tik stiprios rinkimų kampanijos, bet ir ilgalaikio rinkėjų palaikymo.

Ar Lietuvoje atsiras trečiasis?

Naujas politinis lyderis gali iškilti bet kurioje savivaldybėje.

Tačiau vadinamasis mero gelbėtojo įvaizdis nesusiformuoja per vieną dieną.

Jam paprastai reikia kelių aplinkybių: rinkėjų nepasitenkinimo esama padėtimi, atpažįstamo kandidato, aiškios pokyčių programos ir gebėjimo parodyti konkrečius rezultatus.

Vis dėlto sėkminga rinkimų kampanija dar nereiškia sėkmingo valdymo.

Tikrasis išbandymas prasideda tada, kai pažadus reikia paversti sprendimais, o už juos – atsiskaityti gyventojams.

Matijošaičio ir Malinausko politinės istorijos rodo, kad Lietuvos savivaldoje asmeninė lyderystė gali tapti itin svarbi. Tačiau 2027 metų rinkimai atsakys ne tik į klausimą, ar atsiras naujų stiprių merų. Jie taip pat parodys, kiek rinkėjams svarbūs konkretūs darbai, politinė konkurencija ir valdžios skaidrumas.