Aidas Užkuraitis
Jungtinėse Valstijose – aštrus buvusio ir dabartinio prezidentų konfliktas. Billas Clintonas viešai apkaltino Donaldą Trumpą nusigręžus nuo Ukrainos ir pernelyg suartėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau tuo kritika nesibaigė. Į diskusiją įsitraukė ir buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, iškėlusi dar rimtesnį klausimą apie galimą Kremliaus įtaką Baltiesiems rūmams.
Clintonas nebesusilaikė: Trumpui pažėrė kaltinimų
Spalio 20 dieną Floridoje vykusiame rinkimų kampanijos renginyje buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas griežtai sukritikavo dabartinio Baltųjų rūmų vadovo Donaldo Trumpo užsienio politiką.
80-metis politikas kalbėjo demokratų kandidato į Floridos gubernatorius Davido Jolly palaikymo renginyje.
Tačiau jo pasisakymas netruko peržengti vietos rinkimų ribas.
Clintonas pareiškė esąs nusivylęs tuo, kaip dabartinė JAV administracija elgiasi su ilgamečiais šalies partneriais.
Ypač daug dėmesio jis skyrė Ukrainai ir Trumpo santykiams su Vladimiru Putinu.
Buvusio prezidento vertinimu, Vašingtono politika siunčia pavojingą signalą valstybėms, kurios ilgą laiką pasitikėjo JAV parama.
„Man atsibodo“ – žodžiai, nuskambėję visam pasauliui
Kalbėdamas susirinkusiesiems, Clintonas neslėpė pasipiktinimo.
Jis pareiškė, kad jam atsibodo JAV elgesys su sąjungininkais, ir apkaltino Trumpą nusigręžus nuo Ukrainos.
Buvęs prezidentas tvirtino, kad dabartinis Baltųjų rūmų vadovas grįžo prie politikos, kurią, jo nuomone, buvo galima numatyti dar per pirmąją Trumpo rinkimų kampaniją.
Ypač aštriai nuskambėjo Clintono kaltinimas, kad Trumpas esą vėl pasirinko suartėjimą su Putinu.
Šie žodžiai yra politinis buvusio prezidento vertinimas, o ne oficialiai nustatytas faktas, kad Jungtinės Valstijos būtų nutraukusios visus sąjunginius įsipareigojimus Ukrainai.
Tačiau pareiškimas atskleidė gilų nesutarimą dėl to, kaip Vašingtonas turėtų siekti karo pabaigos.
Kodėl Clintoną taip supykdė santykiai su Putinu?
Donaldas Trumpas siekia tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos derybose.
Jo administracija palaiko kontaktus su abiem konflikto pusėmis, o Baltieji rūmai pabrėžia diplomatinio susitarimo svarbą.
Tačiau tokia politika sulaukia ir kritikos.
Dalis JAV demokratų bei Ukrainos rėmėjų baiminasi, kad siekiant greito susitarimo Kyjivui gali būti daromas pernelyg didelis spaudimas.
Kita vertus, Trumpo administracijos požiūriu, tiesioginiai kontaktai su Maskva yra būtini, jeigu siekiama sustabdyti karą.
Šios dvi pozicijos atspindi esminį ginčą: kaip pasiekti paliaubas nepažeidžiant Ukrainos suvereniteto ir neužtikrinant Rusijai naudos iš karinės agresijos.
Clintonas savo pasisakyme aiškiai parodė, kad dabartinės JAV politikos kryptimi nepasitiki.
Į konfliktą įsitraukė ir Hillary Clinton
Dar daugiau dėmesio sulaukė buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pasisakymas.
Žurnalistės Karos Swisher tinklalaidėje ji iškėlė prielaidą, kad Vladimiras Putinas galėtų turėti Donaldą Trumpą kompromituojančios informacijos.
H. Clinton svarstė, jog tokia informacija galėtų paaiškinti, jos vertinimu, pernelyg palankų JAV prezidento požiūrį į Rusijos vadovą.
Ji užsiminė apie galimas nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Tačiau būtina pabrėžti: viešai nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad Putinas iš tiesų turi tokią medžiagą.
Tai yra H. Clinton išsakyta prielaida, o ne nustatytas faktas.
Nuskambėjo ir Epsteino pavardė
Kalbėdama apie galimą kompromituojančią informaciją, Hillary Clinton užsiminė ir apie Jeffrey Epsteino bylą.
Buvusi valstybės sekretorė svarstė, kad platesnis su šia byla susijusių dokumentų paviešinimas galėtų sukelti politinių pasekmių Jungtinėse Valstijose.
Tačiau vien asmens pavardės paminėjimas dokumentuose nėra nusikalstamos veikos įrodymas.
Taip pat nėra patvirtinta, kad Rusijos prezidentas disponuotų kokiais nors slaptais dokumentais ar kita medžiaga, leidžiančia daryti spaudimą Trumpui.
Šios aplinkybės svarbios vertinant politinių kaltinimų pagrįstumą.
Smūgis ne tik Trumpui, bet ir JAV užsienio politikai
Billo Clintono pasisakymas neapsiribojo Ukraina.
Jis kritikavo ir dabartinės JAV administracijos santykius su Kanada.
Buvęs prezidentas nepritarė Trumpo kalboms apie galimybę Kanadai tapti 51-ąja JAV valstija.
Clintonas taip pat palankiai atsiliepė apie Kanados ministrą pirmininką Marką Carney, su kuriuo, jo teigimu, yra seniai pažįstamas.
Ši kritika atspindi platesnį nesutarimą dėl JAV santykių su tradiciniais partneriais.
Vienas požiūris pabrėžia būtinybę išlaikyti glaudžius sąjunginius ryšius.
Kitas daugiau dėmesio skiria JAV nacionaliniams interesams, derybiniam spaudimui ir reikalavimams partneriams prisiimti didesnę atsakomybę.
Ką šis konfliktas reiškia Ukrainai?
Ukrainai JAV politiniai nesutarimai turi praktinę reikšmę.
Vašingtonas yra vienas svarbiausių Kyjivo tarptautinių partnerių, todėl sprendimai dėl karinės pagalbos, sankcijų ir diplomatinio tarpininkavimo tiesiogiai veikia Ukrainos padėtį.
Jeigu JAV ir Europos požiūriai į galimas taikos sąlygas išsiskirtų, susitarimo paieškos galėtų tapti sudėtingesnės.
Kita vertus, diplomatinių kontaktų palaikymas savaime nereiškia Ukrainos interesų atsisakymo.
Svarbiausia bus konkrečios galimo susitarimo sąlygos.
Kyjivas ne kartą pabrėžė, kad ilgalaikei taikai būtinos patikimos saugumo garantijos.
Ar JAV sąjungininkai gali prarasti pasitikėjimą?
Clintono kritika palietė ir platesnį klausimą apie Amerikos vaidmenį pasaulyje.
Jungtinės Valstijos dešimtmečius kūrė sąjunginius santykius su Europos ir kitomis demokratinėmis valstybėmis.
Šie ryšiai remiasi ne tik kariniais susitarimais, bet ir politiniu pasitikėjimu.
Todėl vieši ginčai dėl JAV įsipareigojimų gali kelti nerimą partneriams.
Tačiau pasitikėjimo lygio negalima nustatyti vien iš vieno politiko kalbos.
Tam reikėtų vertinti konkrečius administracijos sprendimus, tarptautinius susitarimus ir sąjungininkų reakcijas.
Kodėl šie pareiškimai svarbūs Lietuvai?
Lietuva yra NATO narė ir nuosekliai remia Ukrainos nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.
Todėl JAV užsienio politikos kryptis svarbi ir Lietuvos saugumo interesams.
Bet kokie pokyčiai Vašingtono santykiuose su Maskva ar Kyjivu gali turėti įtakos platesnėms diskusijoms dėl Europos saugumo.
Vis dėlto Clintono pareiškimai savaime nereiškia, kad pasikeitė NATO įsipareigojimai Lietuvai.
Tai politinė kritika, kurios praktinę reikšmę galima vertinti tik kartu su oficialiais JAV sprendimais.
Vašingtone – vis gilesnis ginčas dėl Putino
Billo ir Hillary Clintonų pasisakymai parodė, kokie dideli nesutarimai Jungtinėse Valstijose kyla dėl santykių su Rusija.
Billas Clintonas kaltina Trumpą nusigręžus nuo Ukrainos.
Hillary Clinton kelia klausimus dėl galimos Kremliaus įtakos JAV prezidentui, tačiau jos prielaidoms viešai patvirtinančių įrodymų nepateikta.
Trumpo administracija savo ruožtu siekia diplomatinio susitarimo, kuris, jos teigimu, padėtų užbaigti karą.
Kol politikai keičiasi vis aštresniais pareiškimais, svarbiausias klausimas lieka tas pats: ar Jungtinėms Valstijoms pavyks pasiekti susitarimą, kuris ne tik sustabdytų karą, bet ir užtikrintų ilgalaikį Ukrainos saugumą?
