Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, spalio 18 dieną, pranešė apie svarbų pasikeitimą santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. Po laikino žvalgybos informacijos perdavimo sutrikimo Vašingtonas, pasak Ukrainos vadovo, vėl teikia duomenis, kurie yra itin svarbūs perspėjant apie Rusijos raketų atakas. Tačiau ši žinia atskleidė ir rimtus nesutarimus tarp abiejų šalių – JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau neigė, kad bendradarbiavimas apskritai buvo nutrauktas.
Zelenskis prabilo apie tai, kas kurį laiką buvo sustabdyta
Apie atnaujintą žvalgybos informacijos perdavimą V. Zelenskis paskelbė interviu JAV televizijos NBC laidai „Meet the Press“.
Ukrainos prezidentas patvirtino, kad tam tikrą laikotarpį svarbios informacijos perdavimas buvo apribotas.
Vėliau, jo teigimu, JAV pusė šį apribojimą panaikino.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad yra dėkingas Vašingtonui už atkurtą bendradarbiavimą.
Tačiau konkrečios datos, kada informacijos perdavimas buvo sustabdytas ir kada vėl pradėtas, prezidentas neįvardijo.
Tai paliko nemažai neatsakytų klausimų.
Kodėl apskritai buvo apribotas informacijos perdavimas? Kas priėmė tokį sprendimą? Ir kokių pasekmių ši pertrauka galėjo turėti Ukrainos saugumui?
Atsakymų į visus šiuos klausimus kol kas nėra.
Vis dėlto Zelenskio pareiškimas patvirtina, kad Ukrainos vadovybė šį klausimą laiko itin svarbiu.
Kodėl amerikiečių informacija Ukrainai tokia svarbi?
Jungtinių Valstijų teikiami žvalgybos duomenys Ukrainai svarbūs dėl kelių priežasčių.
Viena reikšmingiausių – galimybė anksčiau sužinoti apie artėjančias raketų atakas.
Šiuolaikinės stebėjimo sistemos gali padėti nustatyti galimą grėsmę dar prieš jai pasiekiant gyvenamąsias teritorijas.
Tokia informacija leidžia atsakingoms tarnyboms greičiau perspėti gyventojus ir imtis apsaugos priemonių.
Ukrainos prezidentas ypač pabrėžė duomenų apie Rusijos balistinių raketų paleidimus svarbą.
Tokiais atvejais perspėjimui skirtas laikas gali būti labai trumpas.
Todėl kiekviena papildoma minutė yra reikšminga.
Žvalgybos informacijos mainai taip pat svarbūs vertinant bendrą saugumo situaciją ir planuojant civilinės infrastruktūros apsaugą.
Būtent todėl net laikinas šios informacijos trūkumas Ukrainoje sukėlė didelį susirūpinimą.
Ukrainos prezidento patarėjas atskleidė nerimą keliančias aplinkybes
Dar prieš naujausią V. Zelenskio pareiškimą apie žvalgybos duomenų perdavimo problemas kalbėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Serhijus Leščenka.
Spalio 15 dieną jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kelias dienas neperdavė Ukrainai tam tikros informacijos apie balistinių raketų grėsmes.
Pasak jo, tuo laikotarpiu Kyjivas patyrė du raketų atakų epizodus, apie kuriuos iš JAV partnerių nebuvo gauta išankstinių perspėjimų.
S. Leščenka teigė, kad vienu atveju į Ukrainos sostinę buvo paleistos penkios balistinės raketos.
Kitą vakarą, anot jo, situacija pasikartojo.
Ukrainos prezidento patarėjas tvirtino, kad informacijos perdavimo pertrauka truko ilgiau nei vieną dieną.
Vis dėlto tikslių datų jis taip pat neįvardijo.
Svarbu pažymėti, kad tai yra Ukrainos pareigūno pateikta įvykių versija. JAV administracija tokio žvalgybos informacijos perdavimo sustabdymo viešai nepatvirtino.
Trumpas pateikė visiškai kitokį atsakymą
Didžiausia intriga šioje istorijoje – skirtingi Ukrainos ir JAV vadovų pareiškimai.
Nors V. Zelenskis kalba apie buvusį informacijos perdavimo blokavimą, D. Trumpas anksčiau žurnalistams tvirtino, kad Jungtinės Valstijos tokio bendradarbiavimo nenutraukė.
JAV prezidentas pabrėžė, kad Vašingtonas ir toliau padeda Ukrainai.
Pasak jo, amerikiečių tikslas – pasiekti karo pabaigą.
Panašią poziciją išsakė ir vienas JAV pareigūnas, kuris teigė, kad Vašingtono politika dėl žvalgybos informacijos perdavimo Ukrainai nebuvo pakeista.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo pareiškimą.
Tuo metu Europos Komisijos atstovai nurodė neturintys informacijos, kuri patvirtintų visišką žvalgybos duomenų mainų nutraukimą.
Taigi viešojoje erdvėje išryškėjo du skirtingi pasakojimai.
Ukrainos pareigūnai kalba apie laikiną svarbios informacijos trūkumą, o JAV pusė neigia nutraukusi bendradarbiavimą.
Gali būti, kad kalbama apie skirtingas žvalgybos informacijos kategorijas ar perdavimo apimtis, tačiau kol kas tai nėra oficialiai paaiškinta.
Už šio ginčo – dar vienas nesutarimas dėl Rusijos
Pastarosiomis savaitėmis tarp Vašingtono ir Kyjivo kilo nesutarimų dėl Ukrainos veiksmų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą.
Vakarų žiniasklaida skelbė, kad JAV administracija buvo perspėjusi Ukrainą apie galimas pasekmes, jei ši tęstų smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams.
Tarp aptartų galimų priemonių buvo minimas ir žvalgybos informacijos perdavimo apribojimas.
V. Zelenskis anksčiau patvirtino, kad Ukraina sulaukė panašaus pobūdžio perspėjimų.
Ukrainos vadovas savo ruožtu aiškino, kad Rusijos energetikos sektorius yra svarbus jos karo finansavimo šaltinis.
Todėl Kyjivas nenori atsisakyti veiksmų, kuriais, Ukrainos vadovybės vertinimu, siekiama sumažinti Rusijos galimybes tęsti karą.
JAV administracija tuo metu pabrėžia diplomatinių pastangų svarbą ir siekį nutraukti karo veiksmus.
Tačiau nėra viešai patvirtinta, kad būtent ginčas dėl Rusijos naftos perdirbimo gamyklų tiesiogiai nulėmė Zelenskio minimą žvalgybos duomenų perdavimo pertrauką.
Ar JAV ir Ukrainos santykiai pradeda keistis?
Naujausias Zelenskio pareiškimas turi dvi reikšmes.
Pirmiausia, Ukrainos prezidentas patvirtino, kad svarbus bendradarbiavimas žvalgybos srityje, jo teigimu, vėl veikia.
Tai reikšminga žinia šaliai, kuri kasdien susiduria su oro atakų grėsme.
Tačiau kartu jo pasisakymas parodė, kad tarp Vašingtono ir Kyjivo išlieka jautrių klausimų.
Žvalgybos informacija yra viena svarbiausių JAV teikiamos paramos Ukrainai dalių.
Todėl bet kokios abejonės dėl jos perdavimo tęstinumo gali kelti nerimą Ukrainos pareigūnams.
Kita vertus, JAV ir toliau viešai deklaruoja siekį padėti užbaigti karą.
Tai rodo, kad nesutarimai dėl atskirų sprendimų nebūtinai reiškia visišką partnerystės nutrūkimą.
Zelenskis tikisi naujų derybų jau artimiausią savaitę
Sekmadienį Ukrainos prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad nauji pokalbiai su JAV atstovais galėtų įvykti jau artėjančią savaitę.
Tai gali tapti galimybe aptarti ne tik žvalgybos informacijos perdavimą, bet ir platesnius saugumo bei diplomatinius klausimus.
Tačiau kol kas nėra paskelbta patvirtinto susitikimo grafiko ar konkrečių susitarimų.
Todėl apie galimus derybų rezultatus kalbėti dar anksti.
Aišku tik tai, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stabilų bendradarbiavimą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais.
Svarbiausia detalė – ne tik atnaujintas informacijos perdavimas
Spalio 18-osios pareiškimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip gera žinia Ukrainai.
Pasak V. Zelenskio, Jungtinės Valstijos vėl perduoda svarbius žvalgybos duomenis.
Tačiau ši istorija atskleidė ir platesnę problemą.
Ukrainos vadovybė tvirtina, kad tam tikrą laiką negavo dalies informacijos, kuri galėjo būti svarbi perspėjant apie Rusijos raketų atakas.
Tuo metu JAV administracija neigia, kad bendradarbiavimas buvo nutrauktas.
Taigi svarbiausias neatsakytas klausimas – ne vien kada informacijos perdavimas buvo atnaujintas, bet ir kas iš tiesų vyko tuo laikotarpiu, kai Ukrainos pareigūnai teigė negaunantys svarbių perspėjimų.
Kol šios aplinkybės nėra išsamiai paaiškintos, galima patvirtinti tik tai, kad Zelenskis viešai paskelbė apie atkurtą informacijos perdavimą, o JAV pusė laikosi pozicijos, jog bendradarbiavimo politika nebuvo pakeista.




