Aidas Užkuraitis
JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymas susitarti su Rusija dėl energetikos sukėlė netikėtą reakciją pačioje Amerikoje. Šįkart griežta kritika pasigirdo ne iš politinių oponentų, o iš jo paties rėmėjų stovyklos. Žinoma konservatyvių pažiūrų aktyvistė Laura Loomer viešai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus ir pareiškė, kad Maskva demonstruoja nepagarbą Vašingtonui. Tuo metu Ukrainoje toliau kyla klausimų, ar paskelbtos energetinės paliaubos apskritai egzistuoja.
Netikėta kritika iš savų gretų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis atsidūrė neįprastoje situacijoje.
Jo administracijos sprendimas sušvelninti dalį Rusijos dyzelino eksporto apribojimų ir bandymas susieti šį žingsnį su taikos derybomis sukėlė prieštaringas reakcijas.
Tačiau vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš žmogaus, kuris ilgą laiką buvo laikomas ištikimu prezidento politiniu rėmėju.
Amerikiečių tinklaraštininkė ir politinė aktyvistė Laura Loomer socialiniame tinkle „X“ griežtai sukritikavo Vladimirą Putiną.
Jos vertinimu, Rusijos prezidentas nepaiso JAV administracijos pastangų ir toliau elgiasi taip, tarsi Vašingtono iniciatyvos jam neturėtų reikšmės.
Šis pareiškimas sulaukė dėmesio todėl, kad L. Loomer priklauso Donaldo Trumpo politiniam judėjimui artimai aplinkai.
„Putinas parodė didžiulį vidurinį pirštą“
L. Loomer pareiškimas buvo itin aštrus.
Komentuodama Rusijos veiksmus po paskelbtų energetinių paliaubų, ji teigė, kad V. Putinas demonstravo akivaizdžią nepagarbą Jungtinėms Valstijoms.
Aktyvistė apkaltino Rusijos prezidentą tariamų paliaubų pažeidimu ir išreiškė palaikymą Ukrainos žmonėms.
Jos pavartotas posakis apie parodytą vidurinį pirštą buvo politinė metafora, o ne tiesioginis V. Putino veiksmas.
Vis dėlto šie žodžiai atspindi didėjantį nusivylimą dalies D. Trumpo šalininkų gretose.
Jie kelia klausimą, ar Vašingtono siūlomos ekonominės paskatos iš tikrųjų gali pakeisti Kremliaus elgesį.
Kas pasikeitė Trumpo ir Rusijos santykiuose?
Naujausią įtampą sukėlė JAV administracijos sprendimas atverti kelią tam tikram rusiško dyzelino eksportui.
Baltieji rūmai tikisi, kad ekonominis bendradarbiavimas galėtų paskatinti Maskvą grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Ši strategija remiasi prielaida, kad Rusijai suteikus ribotų ekonominių paskatų būtų galima pasiekti politinių nuolaidų.
Tačiau kritikai įspėja apie priešingą rezultatą.
Jų vertinimu, Maskva gali gauti papildomų pajamų, o konkrečių įsipareigojimų dėl karo veiksmų nutraukimo taip ir neprisiimti.
Būtent ši aplinkybė tapo viena svarbiausių naujos politinės diskusijos priežasčių.
Trumpas paskelbė apie paliaubas, bet kilo esminis klausimas
Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nebeatakuoti viena kitos energetikos infrastruktūros.
Toks susitarimas būtų itin reikšmingas artėjant žiemai.
Ukrainos elektros tiekimo ir šildymo infrastruktūra per karą ne kartą tapo Rusijos atakų taikiniu.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad prezidento pareiškimas nebuvo patvirtintas abiejų konflikto šalių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad informacija apie tariamai pasiektą susitarimą jam buvo netikėta.
Rusija taip pat viešai nepatvirtino prisiėmusi įsipareigojimą nutraukti tokius smūgius.
Todėl D. Trumpo paskelbtų energetinių paliaubų statusas liko neaiškus.
Rusijos veiksmai sukėlė naujų abejonių
Nepaisant Vašingtono pareiškimų, pranešimai apie Rusijos atakas Ukrainoje nesiliovė.
Tai paskatino kritikus klausti, kokią realią vertę turi vienašališkai paskelbtas susitarimas.
L. Loomer taip pat sureagavo į šią situaciją.
Jos nuomone, Maskvos veiksmai parodė, kad Kremlius nėra pasirengęs gerbti JAV prezidento paskelbtų sąlygų.
Vis dėlto būtina atskirti du dalykus.
Rusijos tęsiamos atakos yra reali karo problema, tačiau teiginys apie oficialiai pažeistą naują susitarimą priklauso nuo to, ar toks susitarimas iš tiesų buvo sudarytas.
Kol nėra aiškaus abiejų šalių patvirtinimo, kalbėti apie įsigaliojusias energetines paliaubas būtų per anksti.
Ukrainai gali tekti mokėti didesnę politinę kainą
Papildomą nerimą Kyjive sukėlė pranešimai apie JAV spaudimą Ukrainai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai.
Leidinys „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, skelbė, kad Vašingtono atstovai galėjo grasinti apriboti tam tikrus paramos mechanizmus, jeigu Ukraina nesutiktų keisti savo veiksmų.
Tarp minimų priemonių – PURL programa.
Pagal šį mechanizmą Europos sąjungininkės finansuoja amerikietiškos karinės įrangos įsigijimą Ukrainai.
Tokios paramos tęstinumas Kyjivui yra svarbus, ypač dėl oro gynybos poreikių.
Tačiau pranešimai apie galimus JAV grasinimus nebuvo oficialiai patvirtinti.
JAV ambasadorius prie NATO pateikė kitokį paaiškinimą
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris, kalbėdamas Varšuvos saugumo forumo kuluaruose, atsargiai vertino žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus.
Jis nurodė nežinantis apie PURL programos pakeitimus.
Pasak diplomato, Jungtinės Valstijos ir toliau parduoda karinę įrangą Europos bei Kanados sąjungininkėms, kurios ją perduoda Ukrainai.
Vis dėlto M. Whitakeris pripažino, kad oro gynybos priemonių prieinamumas šiuo metu yra sudėtingas klausimas.
Jis pabrėžė, kad Vašingtonas kartu su sąjungininkais ieško būdų greičiau užtikrinti reikalingos įrangos tiekimą.
Šie komentarai parodė, kad oficiali JAV pozicija ir žiniasklaidoje skelbiami pranešimai apie spaudimą Ukrainai kol kas skiriasi.
Kodėl dyzelinas tapo tokia svarbia politine korta?
JAV sprendimą dėl rusiško dyzelino iš dalies lemia ekonominės aplinkybės.
Prieš artėjančius JAV kadencijos vidurio rinkimus degalų kainos tapo svarbiu vidaus politikos klausimu.
D. Trumpo administracija ieško būdų sumažinti spaudimą energetikos rinkai.
Rusija yra viena reikšmingų pasaulio naftos ir naftos produktų tiekėjų.
Todėl dalies eksporto apribojimų sušvelninimas gali padidinti pasiūlą rinkoje.
Tačiau tokia politika kelia ir geopolitinių klausimų.
Kiekvienas papildomas Rusijos eksporto pajamų šaltinis gali sustiprinti jos finansines galimybes tęsti karą.
Dėl to ekonominiai sprendimai tampa neatsiejami nuo saugumo politikos.
Netikėtas Lauros Loomer pozicijos pasikeitimas
L. Loomer reakcija sulaukė dėmesio ir dėl jos ankstesnių pasisakymų.
Karo pradžioje aktyvistė buvo griežtai kritikavusi Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kai kuriuos Vakarų politikus, remiančius Kyjivą.
Tačiau vėliau jos pozicija pasikeitė.
Ji lankėsi Ukrainoje ir bendravo su šalies vadovu.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose L. Loomer vis dažniau reiškė paramą Ukrainai ir kritikavo Maskvos veiksmus.
Tai rodo jos asmeninės pozicijos pokytį.
Vis dėlto vienos aktyvistės pasisakymų negalima laikyti viso D. Trumpo politinio judėjimo nuomonės pasikeitimu.
Europa laukia ne pažadų, o realių veiksmų
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat atsargiai įvertino pranešimus apie energetines paliaubas.
Jos pozicija aiški: apie susitarimo sėkmę galima kalbėti tik tada, kai jo realiai laikomasi.
Europos valstybėms ypač svarbu, kad Ukraina galėtų apsaugoti energetikos infrastruktūrą artėjant šaltajam sezonui.
Jeigu Rusijos atakos tęsis, elektros tiekimo ir šildymo sistemoms gali kilti papildomų sunkumų.
Todėl vien diplomatiniai pareiškimai problemos neišspręs.
Reikės konkrečių veiksmų, patikimų saugumo garantijų ir pakankamos oro gynybos paramos.
Kas laukia toliau?
Dabar dėmesys krypsta į kelis svarbiausius klausimus.
Pirmiausia – ar Rusija ir Ukraina iš tikrųjų sutars dėl abipusio energetikos infrastruktūros nepuolimo.
Antra – ar JAV administracijos sprendimas dėl rusiško dyzelino paskatins Maskvą daryti nuolaidų.
Trečia – ar Vašingtono ir Kyjivo santykiuose nekils naujų nesutarimų dėl karinės paramos ir Ukrainos veiksmų prieš Rusijos energetikos objektus.
Kol kas aiškių atsakymų nėra.
Tačiau vienas dalykas jau išryškėjo: D. Trumpo pasirinkta strategija sulaukia kritikos ne tik iš politinių oponentų, bet ir iš kai kurių jo paties rėmėjų.
Lauros Loomer pasisakymas tapo ryškiu šios įtampos simboliu. O svarbiausias klausimas išlieka tas pats – ar ekonominiai susitarimai su Maskva priartins karo pabaigą, ar suteiks Kremliui papildomų galimybių tęsti savo politiką?
