Lietuviams – rimtas perspėjimas dėl pensijos: ekspertai prakalbo, kodėl ateityje gali tekti dirbti dar ilgiau

Daugelis Lietuvos gyventojų tikisi, kad sulaukę 65 metų galės baigti darbinę karjerą ir mėgautis užtarnautu poilsiu. Tačiau ekonomistų įžvalgos verčia susimąstyti: dėl visuomenės senėjimo ir mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus ateityje gali tekti iš naujo svarstyti pensinio amžiaus klausimą. Nors šiuo metu jo didinti neplanuojama, specialistai perspėja, kad Lietuvos pensijų sistemos laukia rimti išbandymai.

Pensinis amžius pasiekė svarbią ribą

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje galioja vienodas senatvės pensijos amžius tiek vyrams, tiek moterims – 65 metai.

Iki tol pensinis amžius buvo didinamas palaipsniui.

Šis procesas truko ne vienus metus ir buvo numatytas anksčiau priimtuose teisės aktuose.

Dabar 65 metų riba jau pasiekta.

Tačiau vis daugiau diskusijų kelia klausimas, ar tokio amžiaus pakaks ir ateityje.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuomenės demografinė struktūra keičiasi, o tai ilgainiui gali paveikti pensijų sistemos finansavimą.

Kodėl ekspertai prakalbo apie dar ilgesnį darbą?

Pagrindinė problema – senstanti visuomenė.

Kai daugėja pensinio amžiaus gyventojų, o dirbančių ir socialinio draudimo įmokas mokančių žmonių dalis mažėja, pensijų sistemai tenka didesnis finansinis krūvis.

Valstybė turi užtikrinti pensijų mokėjimą, tačiau tam būtinos tvarios pajamos.

Jeigu dirbančiųjų skaičius ilgainiui mažėtų, o pensininkų daugėtų, reikėtų ieškoti būdų, kaip išlaikyti sistemos stabilumą.

Galimi įvairūs sprendimai: skatinti užimtumą, didinti darbo našumą, gerinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes dirbti arba keisti pensijų finansavimo modelį.

Pensinio amžiaus didinimas tėra viena iš galimų priemonių.

Ekonomistai įspėja: dabartinės taisyklės nebūtinai išliks amžinai

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad ilgainiui Lietuvai gali tekti svarstyti pensinio amžiaus didinimą.

Tačiau svarbu atskirti ekspertų prognozes nuo oficialių valdžios sprendimų.

Šiuo metu Lietuvoje nėra patvirtinto plano, pagal kurį pensinis amžius po 2026 metų būtų automatiškai didinamas virš 65 metų.

Todėl teigti, kad gyventojams jau nuspręsta dirbti iki 67 ar 70 metų, būtų netikslu.

Tokiam pakeitimui reikėtų atskiro politinio sprendimo ir teisės aktų pakeitimų.

Kol kas kalbama apie galimus ilgalaikius iššūkius, o ne įsigaliojančią naują tvarką.

Ne visi žmonės galėtų dirbti ilgiau

Pensinio amžiaus didinimo idėja kelia ir rimtų socialinių klausimų.

Ne visų profesijų atstovai turi vienodas galimybes tęsti darbą vyresniame amžiuje.

Žmonėms, dirbantiems fiziškai sunkų darbą, ilgesnė karjera gali būti gerokai sudėtingesnė nei tiems, kurie dirba mažiau fiziškai reikalaujantį darbą.

Svarbi ir sveikatos būklė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje egzistuojantys gyvenimo trukmės ir sveikatos skirtumai riboja galimybes toliau didinti pensinį amžių.

Todėl diskusijos apie pensijų sistemos ateitį negali apsiriboti vien skaičiumi.

Būtina įvertinti ir realias vyresnių žmonių galimybes dirbti.

Dar viena svarbi detalė, kurios daugelis nepastebi

Pensijos dydžiui įtakos turi ne tik amžius, kada žmogus išeina į pensiją.

Svarbus ir per gyvenimą sukauptas pensijų socialinio draudimo stažas.

2026 metais minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų.

Tuo metu būtinasis stažas siekia 34,5 metų.

Nuo 2027 metų būtinasis stažas padidės iki 35 metų.

Tai du skirtingi reikalavimai.

Minimalus stažas suteikia teisę į socialinio draudimo senatvės pensiją, o būtinasis stažas svarbus apskaičiuojant jos dydį.

Todėl gyventojams verta domėtis ne tik būsima pensinio amžiaus riba, bet ir savo sukauptu stažu.

Kas nutinka, jei žmogus nesukaupė pakankamai stažo?

Ne visi gyventojai per darbinį gyvenimą sukaupia vienodą socialinio draudimo stažą.

Tam įtakos gali turėti nedarbo laikotarpiai, darbas užsienyje, individualios veiklos įmokos ir kitos aplinkybės.

Jeigu žmogus nesukaupia minimalaus 15 metų stažo, jis paprastai neįgyja teisės į socialinio draudimo senatvės pensiją.

Tačiau tam tikromis sąlygomis gali būti skiriama šalpos senatvės pensija.

Jeigu minimalus stažas sukauptas, bet jis mažesnis už būtinąjį, senatvės pensija vis tiek gali būti skiriama.

Jos dydis priklausys nuo individualių aplinkybių ir sukauptų pensijos apskaitos vienetų.

Todėl kiekvieno žmogaus situacija gali skirtis.

Ar Lietuva galėtų pasirinkti kitą kelią?

Pensijų sistemos ateitis priklauso ne vien nuo gyventojų amžiaus.

Svarbūs ir ekonomikos augimo tempai, darbo užmokestis, užimtumas bei migracija.

Jeigu didėtų dirbančiųjų pajamos ir darbo našumas, tai galėtų padėti finansuoti pensijas net ir senstant visuomenei.

Taip pat reikšmingas vyresnio amžiaus žmonių užimtumas.

Svarbu sudaryti sąlygas norintiems ir galintiems dirbti ilgiau, kartu nepamirštant žmonių, kurių sveikata ar darbo pobūdis riboja tokias galimybes.

Todėl būsimi sprendimai turėtų apimti platesnę socialinės ir ekonominės politikos strategiją.

Ką jau dabar verta žinoti būsimiems pensininkams?

Gyventojams svarbiausia vadovautis galiojančiomis taisyklėmis, o ne nepatvirtintomis prognozėmis.

Šiuo metu senatvės pensijos amžius Lietuvoje yra 65 metai.

Taip pat verta reguliariai pasitikrinti „Sodros“ asmeninėje paskyroje sukauptą stažą ir pensijos apskaitos vienetus.

Tai padeda geriau suprasti, kokios socialinio draudimo teisės jau sukauptos ir kokių pajamų galima tikėtis ateityje.

Svarbu nepamiršti, kad prognozuojamas pensijos dydis nėra garantuota galutinė suma.

Jis gali keistis priklausomai nuo būsimų pajamų, darbo laikotarpių ir teisės aktų.

Ar pensinis amžius Lietuvoje tikrai didės?

Kol kas į šį klausimą nėra pagrindo atsakyti teigiamai.

2026 metais Lietuvoje baigtas anksčiau numatytas pensinio amžiaus didinimo etapas.

Naujas sprendimas dėl tolesnio didinimo nėra priimtas.

Vis dėlto visuomenės senėjimas išlieka ilgalaikiu iššūkiu, todėl diskusijos apie pensijų sistemos ateitį greičiausiai tęsis.

Svarbiausia žinia Lietuvos gyventojams – šiandien niekas nėra nusprendęs, kad pensijos teks laukti ilgiau nei iki 65 metų. Tačiau ekonomistų perspėjimai primena, jog pensijų sistemos ateitis priklausys nuo to, kaip Lietuvai seksis prisitaikyti prie demografinių ir ekonominių pokyčių.