Aidas Užkuraitis
Už uždarų durų vyksta intensyvios derybos, galinčios turėti lemiamos reikšmės karo Ukrainoje ateičiai. Jungtinės Valstijos kartu su Europos partneriais rengia naują susitarimų paketą, kuriuo siekiama sustabdyti Rusijos pradėtą karą. Tačiau diplomatų aptariamas sprendimas gali pareikalauti tokių kompromisų, kuriems nė viena kariaujanti pusė kol kas nėra pasirengusi lengvai pritarti.
Už uždarų durų – naujas planas, kuris gali pakeisti karo eigą
Jungtinės Valstijos ir Europos šalys intensyvina pastangas rasti diplomatinį sprendimą Rusijos pradėtam karui Ukrainoje.
Kaip praneša JAV leidinys „The Washington Post“, amerikiečių derybininkai siekia parengti platesnį susitarimų paketą.
Jis turėtų apimti ne tik galimą kovinių veiksmų nutraukimą, bet ir sąlygas, kuriomis Ukraina bei Rusija gyventų pasibaigus karui.
Tai reikštų bandymą vienu metu spręsti kelias itin sudėtingas problemas – teritorijų kontrolės, saugumo garantijų ir ekonominių santykių klausimus.
Tačiau svarbiausia kliūtis išlieka ta pati: abiejų valstybių pozicijos dėl karo pabaigos sąlygų smarkiai skiriasi.
Todėl derybininkai svarsto kompromisą, kuris, jų vertinimu, nebūtinai visiškai tenkins kurią nors pusę.
Šešias valandas trukęs susitikimas Floridoje
Naujas diplomatinis postūmis išryškėjo po penktadienį, spalio 9 dieną, Floridoje surengto susitikimo.
Derybos truko maždaug šešias valandas.
Jose dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.
Prie pokalbių prisijungė Ukrainos pareigūnai, taip pat Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai.
Susitikimas vyko S. Witkoffui priklausančiame „Shell Bay“ golfo klube Halandeil Bičo apylinkėse.
Derybų dalyviai siekė įvertinti, kokios sąlygos galėtų paskatinti Ukrainą ir Rusiją pradėti rimtesnes diskusijas dėl karo pabaigos.
Vis dėlto susitikimas dar nereiškia, kad galutinis susitarimas jau pasiektas.
Sunkiausias klausimas – teritorijos
Vienas jautriausių būsimo susitarimo klausimų yra Ukrainos teritorijų kontrolė.
Rusija nuo 2022 metų vasario vykdo plataus masto invaziją į Ukrainą ir yra okupavusi dalį jos teritorijos.
Kyjivas pabrėžia, kad šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra esminiai tarptautinės teisės principai.
Maskva savo ruožtu kelia reikalavimus dėl užimtų teritorijų ir Ukrainos saugumo politikos.
Todėl bet koks teritorinis kompromisas būtų itin sudėtingas.
Derybininkai mėgina ieškoti sprendimo, kuris leistų sustabdyti karą, tačiau kartu nesukurtų prielaidų naujam konfliktui.
Kol kas viešai nėra paskelbta galutinė teritorinio susitarimo schema, kuriai būtų pritarusios abi pusės.
Trumpas kelia dar vieną reikalavimą Ukrainai
Derybose išryškėjo ir energetikos klausimas.
Donaldas Trumpas siekia, kad Ukraina ir Rusija nutrauktų smūgius viena kitos naftos perdirbimo infrastruktūrai.
Pasak „The Washington Post“ cituojamų šaltinių, JAV pasiuntiniai per susitikimą Floridoje paragino Ukrainos atstovus sustabdyti tokias atakas.
Šis klausimas Vašingtonui svarbus dėl pasaulinių degalų kainų ir ekonominių pasekmių.
Tačiau Ukrainai tai nėra paprastas sprendimas.
Smūgiai Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai laikomi viena iš priemonių mažinti Rusijos ekonominius pajėgumus tęsti karą.
Todėl jų nutraukimas be lygiaverčių Rusijos įsipareigojimų galėtų susilpninti Ukrainos derybines pozicijas.
Europos diplomatai įžvelgia rimtą pavojų
Vienas Europos diplomatas, susipažinęs su derybomis, atkreipė dėmesį, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus turi ekonominį poveikį Maskvai.
Dėl to jos suteikia Kyjivui papildomą spaudimo priemonę.
Jeigu Ukraina sutiktų sustabdyti tokias atakas, iškiltų klausimas, kokių konkrečių nuolaidų būtų galima tikėtis iš Rusijos.
Dar daugiau abejonių kelia galimo susitarimo apimtis.
Jeigu būtų draudžiama atakuoti tik naftos perdirbimo gamyklas, tačiau nebūtų apsaugotos elektrinės ir kiti energetikos objektai, abiejų šalių įsipareigojimai nebūtų lygiaverčiai.
Būtent šią riziką pabrėžia karo analitikai.
Naujas perspėjimas: Ukraina gali likti be svarbios apsaugos
Karo studijų institutas (ISW) spalio 12 dienos vertinime atkreipė dėmesį į galimų energetinių paliaubų trūkumus.
Analitikų teigimu, ribotas susitarimas dėl naftos perdirbimo gamyklų gali būti palankesnis Rusijai.
Rusijoje veikia daug tokių objektų, todėl Ukraina, sutikusi jų neatakuoti, prarastų svarbią spaudimo priemonę.
Tuo metu Rusija galėtų ir toliau atakuoti Ukrainos elektrines, jeigu jos nebūtų įtrauktos į paliaubų susitarimą.
Artėjant žiemai, energetikos infrastruktūros apsauga Ukrainai yra ypač svarbi.
Elektros ir šilumos tiekimo sutrikimai gali paveikti milijonų gyventojų kasdienį gyvenimą.
Todėl Kyjivas siekia, kad bet kokios energetinės paliaubos būtų abipusės ir apimtų svarbiausius energetikos objektus.
Zelenskis pasirengęs kalbėtis, tačiau kelia sąlygą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau pareiškė, kad jo šalis pasirengusi svarstyti įvairius dalinio ugnies nutraukimo variantus.
Tarp galimų sprendimų minimos paliaubos energetikos sektoriuje ir Juodosios jūros regione.
Tačiau Ukrainos vadovas pabrėžia, kad bet kokie susitarimai turi būti realūs ir vykdomi abiejų pusių.
Tai reiškia, kad Kyjivas nenori vienašališkai atsisakyti savo galimybių daryti spaudimą Rusijai.
Ypač svarbu, kad Maskva aiškiai įsipareigotų nutraukti atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.
Kol kas tokio abiejų valstybių patvirtinto susitarimo nėra.
Trumpas paskelbė apie paliaubas, tačiau kilo sumaištis
Papildomų klausimų sukėlė paties Donaldo Trumpo pareiškimai.
Spalio 11 dieną JAV prezidentas paskelbė apie tariamą Ukrainos ir Rusijos susitarimą nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.
Tačiau nei Kyjivas, nei Maskva tuo metu nebuvo patvirtinę galutinio susitarimo.
Spalio 12 dieną D. Trumpas pakartojo savo teiginį.
Toks pareiškimas sukėlė neaiškumų, nes viešai prieinama informacija rodė, kad derybos vis dar vyksta.
Baltųjų rūmų atstovas vėliau patikslino, kad kalbama apie galimą susitarimą, o ne jau įsigaliojusias paliaubas.
Tai dar kartą parodė, kad diplomatinės iniciatyvos ir realūs susitarimai nėra tas pats.
Kol kalbama apie taiką, Rusijos atakos nesiliauja
Nepaisant intensyvių diplomatinių pokalbių, karas Ukrainoje tęsiasi.
Spalio 12 dieną Rusijos pajėgos atakavo kelis Ukrainos energetikos objektus.
Tarp taikinių buvo infrastruktūra Charkivo ir Rivnės srityse.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad tą dieną buvo atakuoti šeši šalies energetikos objektai.
Tokie išpuoliai kelia abejonių, ar Maskva iš tiesų pasirengusi įsipareigoti nutraukti atakas prieš civilinei infrastruktūrai svarbius objektus.
Derybų sėkmė priklausys ne vien nuo politikų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų.
Rusija kelia savo sąlygas
Pranešama, kad Maskva derybose dėl energetinių paliaubų siekia ir ekonominių nuolaidų.
Pasak su pokalbiais susipažinusių pareigūnų, Rusija pageidauja tam tikrų sankcijų švelninimo.
Taip pat mėginama susieti energetikos klausimus su galimais susitarimais Juodojoje jūroje.
Tačiau tokie reikalavimai kelia papildomų sunkumų Vakarų šalims.
Sankcijos Rusijai buvo įvestos kaip atsakas į jos agresiją prieš Ukrainą.
Todėl jų švelninimas be aiškių ir patikrinamų Rusijos įsipareigojimų būtų politiškai jautrus sprendimas.
Ar šis planas iš tikrųjų gali užbaigti karą?
Nauja JAV ir Europos iniciatyva rodo, kad diplomatinės pastangos tęsiamos.
Tačiau kol kas svarbiausi klausimai lieka neišspręsti.
Neaišku, kokiomis sąlygomis abi pusės sutiktų nutraukti kovinius veiksmus, kaip būtų užtikrinamas susitarimų vykdymas ir kokias saugumo garantijas gautų Ukraina.
Taip pat nėra patvirtinta, kad Rusija būtų pasirengusi priimti šiuo metu aptariamus pasiūlymus.
Derybų dalyviai mėgina rasti bendrą pagrindą, tačiau jų laukia sudėtingi sprendimai.
Naujasis planas gali tapti dar vienu svarbiu diplomatiniu bandymu užbaigti karą. Vis dėlto pagrindinė kliūtis niekur nedingo: Ukraina siekia patikimo saugumo ir nepriklausomybės išsaugojimo, o Rusija toliau kelia savo reikalavimus. Todėl net ir intensyvėjant deryboms kalbėti apie artimą karo pabaigą dar per anksti.
