Aidas Užkuraitis
Milijonams žmonių rytas prasideda nuo puodelio kavos. Vieniems tai būdas greičiau pabusti, kitiems – neatsiejamas kasdienis ritualas. Tačiau kas nutiktų, jeigu įprastą kavą staiga išbrauktume iš savo gyvenimo? Mokslininkai nusprendė tai patikrinti ir atliko eksperimentą, kurio rezultatai atskleidė kur kas daugiau, nei buvo galima tikėtis. Paaiškėjo, kad pokyčiai vyksta ne tik smegenyse, bet ir žarnyne, o kai kurie jų gali būti susiję su mūsų emocine savijauta.
Eksperimentas, privertęs į kavą pažvelgti kitaip
Airijos Korko universiteto koledžo mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 62 sveiki suaugusieji.
Pusė jų reguliariai gėrė kavą, o kiti 31 žmogus įprastai jos nevartojo.
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip kavos vartojimas veikia ne tik budrumą, bet ir žarnyno bakterijas, nuotaiką, atmintį bei kitus organizmo procesus.
Reguliariai kavą vartojantys dalyviai paprastai išgerdavo nuo trijų iki penkių puodelių per dieną.
Eksperimento metu jiems buvo nurodyta dvi savaites visiškai atsisakyti kavos ir kitų kofeino šaltinių.
Per šį laikotarpį mokslininkai stebėjo jų savijautą ir rinko biologinius mėginius.
Būtent tada pradėjo ryškėti pirmieji pokyčiai.
Pirmosios dienos buvo nelengvos, tačiau vėliau viskas pasikeitė
Žmonėms, kurie reguliariai vartoja kofeiną, staigus jo atsisakymas gali sukelti laikinų nemalonių pojūčių.
Tyrimo dalyviai pirmosiomis dienomis dažniau jautė mieguistumą ir galvos skausmą.
Tačiau šie simptomai ilgai neužsitęsė.
Mokslininkai nustatė, kad jau ketvirtąją dieną kofeino atsisakymo simptomai buvo gerokai sumažėję.
Vėliau dalyviai nurodė jaučiantys mažesnį nuovargį ir daugiau energijos.
Tai buvo vienas įdomesnių tyrimo pastebėjimų.
Nors kava dažniausiai siejama su energijos suteikimu, įpratę ją gerti žmonės po laikino atsisakymo nebūtinai jautėsi prasčiau.
Vis dėlto individuali reakcija į kofeiną gali skirtis.
Netikėčiausi pokyčiai vyko žarnyne
Vienas svarbiausių tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, kaip kava veikia žarnyno mikrobiotą.
Tai žarnyne gyvenančių mikroorganizmų bendruomenė, susijusi su virškinimu ir įvairiais organizmo procesais.
Paaiškėjo, kad kavos vartojimas buvo susijęs su tam tikrų žarnyno bakterijų gausa.
Dvi savaites negėrus kavos, pasikeitė dalyvių žarnyne aptinkamų medžiagų apykaitos produktų sudėtis.
Kai kurių su kava susijusių junginių kiekis sumažėjo.
Mokslininkai pastebėjo, kad dalis šių pokyčių buvo grįžtami.
Tai reiškia, kad vėl pradėjus gerti kavą organizme buvo galima užfiksuoti naujus mikrobiotos ir medžiagų apykaitos pokyčius.
Tačiau tyrimas neįrodė, kad visi šie pokyčiai savaime yra naudingi arba žalingi sveikatai.
Mokslininkai atliko dar vieną bandymą – rezultatai nustebino
Po dviejų savaičių pertraukos kavą anksčiau vartoję dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes.
Viena grupė tris savaites gėrė įprastą kavą su kofeinu.
Kita grupė gėrė kavą be kofeino.
Svarbu tai, kad dalyviai nežinojo, kuriai grupei priklauso.
Taip mokslininkai galėjo tiksliau įvertinti, kurie pokyčiai susiję su kofeinu, o kurie – su kitomis kavos sudedamosiomis medžiagomis.
Rezultatai atskleidė netikėtą aplinkybę.
Abi kavos rūšys turėjo poveikį žarnyno mikrobiotai.
Tai rodo, kad kavos poveikis organizmui neapsiriboja vien kofeinu.
Kava be kofeino pateikė didžiausią staigmeną
Tyrėjai pastebėjo, kad kavą be kofeino gėrę dalyviai geriau atliko kai kurias atminties užduotis.
Pagerėjimas nustatytas atliekant žodinės ir erdvinės atminties testus.
Tuo metu įprastą kavą su kofeinu gėrusių dalyvių rezultatai šiose konkrečiose užduotyse reikšmingai nepagerėjo.
Šis atradimas sudomino mokslininkus, nes kava dažniausiai vertinama būtent dėl kofeino poveikio smegenims.
Tačiau kavos pupelėse yra ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Tarp jų – polifenoliai, kurie gali sąveikauti su žarnyno mikroorganizmais.
Mokslininkai svarsto, kad būtent šios medžiagos gali būti svarbios aiškinantis kavos ir smegenų veiklos ryšį.
Vis dėlto kol kas negalima teigti, kad kava be kofeino patikimai gerina visų žmonių atmintį.
Tam reikia didesnių ir ilgesnių tyrimų.
Paaiškėjo ir poveikis emocinei savijautai
Tyrimo metu buvo vertinama ne tik atmintis.
Mokslininkai taip pat stebėjo dalyvių patiriamą stresą, nuotaiką ir impulsyvumą.
Vėl pradėjus gerti kavą, abiejų grupių dalyviai pranešė apie mažesnį jaučiamą stresą ir silpnesnius depresinės nuotaikos simptomus.
Taip pat sumažėjo kai kurie impulsyvumo rodikliai.
Įprastą kavą su kofeinu vartojusių dalyvių grupėje buvo pastebėta ir geresnių dėmesio rezultatų.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai nereiškia, jog kava gali gydyti depresiją ar nerimo sutrikimus.
Tyrimas buvo nedidelis, o dalis duomenų buvo pagrįsti pačių dalyvių savijautos vertinimu.
Todėl šiuos pastebėjimus reikia interpretuoti atsargiai.
Kavos poveikis pasirodė sudėtingesnis, nei manyta
Dar vienas svarbus tyrimo aspektas buvo uždegiminių procesų rodikliai.
Mokslininkai nustatė tam tikrų skirtumų tarp reguliariai kavą vartojusių ir jos nevartojusių žmonių.
Kavos atsisakymo bei vėlesnio vartojimo laikotarpiais kai kurie rodikliai taip pat keitėsi.
Tačiau skirtingos kavos rūšys ne visais atvejais veikė vienodai.
Tai dar kartą parodė, kad kavos poveikį organizmui lemia ne vien kofeinas.
Svarbų vaidmenį gali atlikti kiti kavos junginiai ir jų sąveika su žarnyno mikrobiota.
Tyrėjų teigimu, šie rezultatai padeda geriau suprasti vadinamąją žarnyno ir smegenų sąveiką.
Tai ryšys tarp virškinimo sistemos, nervų sistemos ir įvairių biologinių procesų.
Ar dabar visiems reikėtų atsisakyti kavos?
Nors eksperimento rezultatai įdomūs, jie nereiškia, kad kavos atsisakymas yra būtinas ar naudingas kiekvienam žmogui.
Tyrime dalyvavo palyginti nedaug sveikų suaugusiųjų.
Be to, eksperimento laikotarpis buvo trumpas.
Todėl mokslininkai negali užtikrintai pasakyti, ar tokie patys rezultatai būtų nustatyti vyresniems žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar kitoms gyventojų grupėms.
Svarbu ir tai, kad tyrime buvo vertinami konkretūs biologiniai bei psichologiniai rodikliai, o ne ilgalaikė ligų rizika.
Taigi vien šio eksperimento nepakanka rekomenduoti visiems atsisakyti kavos ar pradėti vartoti kavą be kofeino.
Didžiausias atradimas – ne ten, kur daugelis tikėjosi
Iki šiol dauguma diskusijų apie kavą sukosi apie vieną medžiagą – kofeiną.
Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad tai tik dalis istorijos.
Kavoje esančios medžiagos gali keisti žarnyno mikroorganizmų veiklą, o šie pokyčiai gali būti susiję su kitais organizmo procesais.
Dar įdomiau tai, kad kai kurie poveikiai buvo pastebėti ir vartojant kavą be kofeino.
Tai leidžia mokslininkams kelti naujus klausimus apie kavos sudėtį ir jos ryšį su žmogaus savijauta.
Tad dvi savaites trukęs eksperimentas neįrodė, kad gyvenimas be kavos yra sveikesnis. Tačiau jis atskleidė kai ką ne mažiau svarbaus – kavos poveikis mūsų organizmui yra gerokai sudėtingesnis, nei galima spręsti vien iš jos suteikiamo žvalumo.
