Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Gyvenimas

Rado Dievo įrodymą? Harvardo mokslininkas paleido tikrą bombą!

Harvardo mokslininkas prabilo apie Dievo egzistavimo įrodymą: Visatoje aptikta mįslė, kurios mokslas dar neįminė

Ar įmanoma Dievo egzistavimą pagrįsti matematikos ir fizikos dėsniais? Šis klausimas, šimtmečius nedavęs ramybės filosofams ir teologams, vėl atsidūrė dėmesio centre. Su Harvardu siejamas astrofizikas Willie Soonas pateikė netikėtą argumentą, kodėl mūsų Visatos sandara, jo nuomone, gali liudyti sąmoningą kūrėjo sumanymą. Mokslininkas atkreipė dėmesį į vieną didžiausių šiuolaikinės fizikos paslapčių, kurios mokslininkai iki šiol nesugeba galutinai paaiškinti.

Pareiškimas, kuris vėl įžiebė seną diskusiją

Mokslas ir religija dažnai pristatomi kaip dvi skirtingos pasaulio pažinimo kryptys.

Mokslas siekia paaiškinti gamtos reiškinius stebėjimais, eksperimentais ir matematiniais modeliais.

Religija kelia klausimus apie gyvenimo prasmę, tikėjimą ir galimą pasaulio kūrėją.

Tačiau kartais šios sritys susitinka.

Būtent taip nutiko po astrofiziko Willie Soono pasisakymo interviu „Tucker Carlson Network“.

Mokslininkas iškėlė mintį, kad kai kurie fizikos dėsniai ir Visatos savybės gali būti laikomi argumentu už sąmoningą jos sukūrimą.

Jo samprotavimų centre atsidūrė ne religiniai tekstai, o matematika.

Ir viena itin neįprasta Visatos savybė.

Viskas prasideda nuo klausimo, į kurį vis dar nėra galutinio atsakymo

Pagal šiuolaikinį kosmologinį modelį, ankstyvojoje Visatoje egzistavo itin didelė energija ir susidarė dalelės bei jų antidalelės.

Medžiaga ir antimedžiaga turi ypatingą savybę.

Susitikus atitinkamai dalelei ir antidalelei, jos gali anihiliuoti – virsti kitomis dalelėmis, įskaitant fotonus.

Tačiau šiandien stebimoje Visatoje akivaizdžiai dominuoja medžiaga.

Iš jos sudarytos žvaigždės, planetos, mūsų kūnai ir visa mums pažįstama aplinka.

Antimedžiagos gamtoje taip pat aptinkama, tačiau jos yra nepalyginamai mažiau.

Kodėl taip nutiko?

Tai vienas svarbiausių neatsakytų dalelių fizikos ir kosmologijos klausimų.

Viena Visatos savybė mokslininkui pasirodė pernelyg neįprasta

Willie Soonas savo samprotavimuose daug dėmesio skyrė būtent medžiagos ir antimedžiagos asimetrijai.

Jo vertinimu, ši aplinkybė kelia klausimą, ar Visatos atsiradimas galėjo būti visiškai atsitiktinis.

Jeigu ankstyvojoje Visatoje medžiagos ir antimedžiagos būtų susidarę tiksliai po lygiai ir nebūtų atsiradę jų kiekio skirtumo, mums pažįstamos Visatos raida galėjo būti visai kitokia.

Tačiau liko nedidelis medžiagos perteklius.

Iš jo ilgainiui susiformavo galaktikos, žvaigždės ir planetos.

Soonas šią aplinkybę interpretuoja kaip galimą sąmoningo sumanymo ženklą.

Vis dėlto būtina pabrėžti, kad tokia interpretacija nėra mokslinis Dievo egzistavimo įrodymas.

Fizikai ieško natūralių procesų, galėjusių lemti medžiagos ir antimedžiagos asimetriją, o šios problemos neišsprendimas savaime nepatvirtina jokio konkretaus metafizinio paaiškinimo.

Dar viena mįslė – kodėl Visata apskritai leidžia egzistuoti gyvybei?

Mokslininko argumentai susiję ir su vadinamuoju tiksliuoju Visatos suderinimu.

Ši sąvoka vartojama diskusijose apie tai, kodėl kai kurių fizikinių konstantų vertės sudaro sąlygas egzistuoti sudėtingoms struktūroms.

Pavyzdžiui, svarbų vaidmenį atlieka gravitacijos stiprumas, elementariųjų dalelių savybės ir kosmologinė konstanta.

Jeigu kai kurios šių savybių būtų kitokios, žvaigždžių formavimasis ar sudėtingos chemijos procesai galėtų vykti visiškai kitaip.

Dalis filosofų ir mokslininkų mano, kad toks sutapimas kelia klausimų apie Visatos kilmę.

Kiti pabrėžia, kad kol kas nežinome, ar fizikinės konstantos apskritai galėtų turėti kitokias vertes.

Taip pat diskutuojama apie antropinį principą.

Pagal jį stebime būtent tokią Visatą, kurioje gali egzistuoti stebėtojai.

Šie aiškinimai rodo, kad klausimas tebėra atviras ir nėra vieno visuotinai priimto atsakymo.

Prieš beveik šimtmetį fizikas padarė atradimą, pakeitusį mokslą

Willie Soonas savo argumentuose prisiminė ir vieną garsiausių XX amžiaus fizikų – Paulį Diracą.

1928 metais Diracas sukūrė matematinį elektronų aprašymą, kuris leido numatyti antidalelių egzistavimą.

Vėliau eksperimentais buvo aptiktas pozitronas – elektrono antidalelė.

Tai tapo vienu įspūdingiausių pavyzdžių, kaip matematinė teorija gali numatyti iki tol nežinomą gamtos reiškinį.

Šis atradimas sustiprino supratimą, kad matematika yra itin galinga priemonė Visatos dėsniams aprašyti.

Tačiau iš to savaime neišplaukia, kad matematikos veiksmingumas įrodo kūrėjo egzistavimą.

Tai jau filosofinis klausimas, kurį skirtingi mąstytojai vertina nevienodai.

Ar matematinė formulė gali įrodyti Dievą?

Šis klausimas yra pagrindinis visos diskusijos taškas.

Matematinė formulė gali aprašyti stebimą reiškinį, numatyti eksperimento rezultatą arba parodyti, kaip tam tikri dydžiai susiję tarpusavyje.

Tačiau Dievo egzistavimo klausimas nėra įprastas fizikinis reiškinys, kurį būtų galima tiesiogiai patikrinti laboratorijoje.

Todėl net labai įspūdingas matematinis Visatos aprašymas neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kodėl ji egzistuoja.

Willie Soono argumentai priklauso platesnei diskusijai apie Visatos kilmę ir galimą sąmoningą jos sukūrimą.

Tai nėra naujas eksperimentas, kuriuo būtų patvirtintas Dievo buvimas.

Taip pat nėra paskelbta visuotinai pripažinto mokslinio atradimo, kuris būtų galutinai išsprendęs šį klausimą.

Kodėl mokslininkai dėl to nesutaria?

Skirtingi tyrėjai tuos pačius Visatos faktus gali interpretuoti nevienodai.

Vieni mano, kad fizikos dėsnių tvarka ir gyvybei tinkamos sąlygos leidžia svarstyti apie sąmoningą kūrėją.

Kiti laikosi pozicijos, kad neatsakyti klausimai pirmiausia rodo mūsų žinių ribas.

Mokslo istorijoje jau ne kartą nutiko, kad reiškiniai, kadaise atrodę nepaaiškinami, vėliau buvo suprasti atradus naujus gamtos dėsnius.

Tačiau yra ir filosofinių klausimų, kurių mokslas vienas gali neišspręsti.

Pavyzdžiui, kodėl apskritai egzistuoja Visata, o ne absoliuti tuštuma?

Ar gamtos dėsniai galėjo būti kitokie?

Ir ar viskas, kas egzistuoja, būtinai turi turėti išorinę priežastį?

Tai klausimai, dėl kurių diskutuojama jau šimtmečius.

Viena svarbi aplinkybė dažnai lieka nepastebėta

Antraštės apie tariamai atrastą Dievo egzistavimo įrodymą gali sudaryti įspūdį, kad įvyko revoliucinis mokslinis atradimas.

Tačiau tikroji istorija yra kiek kitokia.

Kalbama apie mokslininko pateiktą interpretaciją, paremtą žinomomis fizikos problemomis ir filosofiniais samprotavimais.

Medžiagos ir antimedžiagos asimetrija iš tiesų yra rimtas neišspręstas mokslinis klausimas.

Visatos fizikinių konstantų savybės taip pat domina kosmologus.

Tačiau nė vienas iš šių faktų pats savaime neįrodo konkretaus religinio teiginio.

Šis skirtumas svarbus norint suprasti, kur baigiasi eksperimentais pagrįstos mokslo išvados ir prasideda platesnės filosofinės interpretacijos.

Atsakymo žmonija vis dar ieško

Willie Soono pasisakymas priminė, kad net ir moderniausias mokslas dar neturi atsakymų į visus klausimus apie Visatos kilmę.

Mes galime stebėti galaktikas, tyrinėti elementariąsias daleles ir kurti sudėtingus matematinius modelius.

Tačiau klausimas, kodėl Visata yra būtent tokia, kokią ją matome, išlieka vienas giliausių.

Ar ateityje fizikai paaiškins medžiagos ir antimedžiagos skirtumą?

Ar pavyks geriau suprasti fizikinių konstantų prigimtį?

O gal šie atradimai tik iškels dar daugiau klausimų?

Kol kas aišku viena: Harvardo mokslininko pasisakymas nepateikė visuotinai pripažinto Dievo egzistavimo įrodymo, tačiau vėl paskatino diskusiją apie vieną didžiausių žmonijos paslapčių – kodėl egzistuoja Visata ir kaip joje atsirado sąlygos gyvybei.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.