Aidas Užkuraitis
Staiga pakilusi temperatūra, neįprastas silpnumas ir maudžiantys sąnariai – simptomai, į kuriuos prasidėjus rudeniui vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Lietuvoje jau registruojami pirmieji gripo atvejai, o gydytojai perspėja, kad liga gali prasidėti gerokai staigiau nei įprastas peršalimas. Tačiau šiemet situaciją apsunkina dar viena aplinkybė: nors gripo sezonas oficialiai prasidėjo, gyventojai vis dar negali pasiskiepyti. Specialistai paaiškino, kodėl vakcinos vėluoja ir kada tikėtis didžiausios susirgimų bangos.
Pirmieji požymiai gali užklupti visiškai netikėtai
Rudenį daugelis žmonių į kosulį, gerklės perštėjimą ar nedidelį silpnumą žiūri kaip į įprastus sezoninius negalavimus.
Tačiau kai kurie simptomai gali būti pirmasis signalas, kad organizmą užklupo ne paprastas peršalimas, o gripas.
Vidaus ligų gydytojas Vitalijus Jelizarovas TV3 žinioms paaiškino, kad gripui būdinga staigi ligos pradžia.
Vienas ryškiausių požymių – aukšta temperatūra, dažnai viršijanti 38 laipsnius, o kartais pasiekianti ir 39 laipsnius.
Kartu gali atsirasti sausas kosulys, raumenų bei sąnarių skausmai.
Žmogus gali jaustis itin pavargęs, net jeigu dar prieš kelias valandas jautėsi visiškai sveikas.
Būtent toks staigus savijautos pasikeitimas dažnai išskiria gripą iš kitų lengvesnių kvėpavimo takų infekcijų.
Tačiau vien pagal simptomus tiksliai nustatyti ligos sukėlėją ne visada įmanoma.
Vienas skirtumas padeda įtarti, kad tai ne paprastas peršalimas
Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui.
Iš pradžių gali perštėti gerklę, atsirasti čiaudulys ar nosies užgulimas.
Vėliau prisideda kosulys ir bendras negalavimas.
Gripas neretai prasideda kitaip.
Temperatūra gali pakilti gana staiga, kartu pasireiškia šaltkrėtis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai.
Sergantysis gali jausti tokį silpnumą, kad net įprasta kasdienė veikla tampa sudėtinga.
Gydytojas V. Jelizarovas pažymėjo, kad ryški sloga nėra tipiškiausias gripo požymis.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad sloga sergant gripu taip pat gali pasireikšti.
Todėl jos buvimas ar nebuvimas nėra patikimas būdas atskirti gripą nuo kitų virusinių infekcijų.
Panašius simptomus gali sukelti ir COVID-19 bei kiti kvėpavimo takų virusai.
Lietuvoje jau užregistruota šimtai susirgimų
2026–2027 metų gripo sezonas Lietuvoje oficialiai prasidėjo rugsėjo pabaigoje.
Nors didžiausios ligos bangos paprastai sulaukiama žiemą, gydytojai pirmuosius gripo atvejus fiksuoja jau dabar.
Spalio 10 dieną paskelbtame TV3 reportaže nurodyta, kad šį rudenį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau buvo užregistravęs daugiau kaip 300 gripo atvejų.
Tačiau bendras kvėpavimo takų infekcijų sergamumas kol kas nėra neįprastai didelis.
NVSC duomenimis, rugsėjo 28–spalio 4 dienomis Lietuvoje bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis siekė 592,5 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Savaite anksčiau šis rodiklis buvo didesnis – 646,3 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Tai reiškia, kad bendras registruotų susirgimų skaičius tuo laikotarpiu sumažėjo.
Vis dėlto specialistai primena, kad sezono pradžios rodikliai dar neleidžia spręsti, kokia situacija susiklostys žiemą.
Gydytojas įvardijo laikotarpį, kada situacija gali smarkiai pasikeisti
Vienas svarbiausių klausimų – kada Lietuvoje laukti didžiausio gripo sergamumo?
Gydytojas V. Jelizarovas prognozuoja, kad ryškiausias susirgimų padidėjimas gali prasidėti gruodžio pabaigoje ir tęstis iki vasario antrosios pusės.
Tai atitinka įprastą sezoninio gripo plitimo tendenciją.
Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose virusams lengviau plisti, ypač jeigu jos prastai vėdinamos.
Prie virusų plitimo prisideda ir dažni kontaktai mokyklose, darbovietėse bei viešajame transporte.
Vis dėlto konkreti sergamumo piko data nėra iš anksto žinoma.
Ji gali priklausyti nuo cirkuliuojančių virusų atmainų, gyventojų imuniteto ir kitų aplinkybių.
Todėl specialistai ragina ruoštis iš anksto, nelaukiant, kol poliklinikose pradės daugėti pacientų.
Šiemet iškilo neįprasta problema – vakcinų vis dar nėra
Nors gripo sezonas jau prasidėjo, Lietuvos gydymo įstaigos susidūrė su neįprasta situacija.
Spalio pradžioje pacientams dar nebuvo prieinamos nei valstybės lėšomis finansuojamos, nei mokamos gripo vakcinos.
Ankstesniais metais skiepijimas įprastai prasidėdavo spalį.
Tačiau šiemet vakcinų tikimasi sulaukti tik lapkritį.
Valstybinės ligonių kasos atstovė Agnė Grušeckienė TV3 žinioms patvirtino, kad tiksli jų pristatymo data dar nežinoma.
Tai kelia nerimą ne tik pacientams, bet ir gydymo įstaigoms, kurios turi iš anksto planuoti skiepijimo procesą.
Ypač jautri situacija slaugos ir globos įstaigose, kuriose gyvena vyresnio amžiaus žmonės.
Jiems gripas gali sukelti sunkesnių komplikacijų.
Paaiškėjo, kodėl šiemet vakcinų tenka laukti ilgiau
Valstybinės ligonių kasos atstovė paaiškino, kad šių metų vakcinų gamybos procesas skiriasi nuo ankstesnių.
Pasak jos, 2026–2027 metų sezonui buvo keičiamos visos trys vakcinos sudedamosios dalys.
Ankstesniais metais paprastai būdavo keičiama viena arba dvi.
Be to, vėliau nei įprastai buvo nustatyta viena iš gripo B viruso sudedamųjų dalių, kuri turėjo būti įtraukta į vakcinos sudėtį.
Dėl šių aplinkybių gamybos procesas užtruko.
Svarbu suprasti, kad gripo virusai nuolat kinta.
Būtent todėl vakcinų sudėtis periodiškai atnaujinama, siekiant užtikrinti kuo geresnę apsaugą nuo artėjantį sezoną cirkuliuosiančių virusų.
Tačiau net ir atnaujinta vakcina negarantuoja, kad žmogus apskritai nesusirgs.
Pagrindinė vakcinacijos nauda – mažesnė gripo ir jo sunkių komplikacijų rizika.
Ar lapkritį skiepytis jau bus per vėlu?
Šis klausimas neramina nemažai gyventojų.
Tačiau gydytojas V. Jelizarovas ragina neskubėti daryti pesimistinių išvadų.
Pasak jo, jeigu vakcinos Lietuvą pasieks lapkritį, skiepytis dar nebus per vėlu.
Priežastis gana paprasta.
Didžiausio sergamumo gripu dažniausiai sulaukiama vėliau – žiemos mėnesiais.
Be to, po vakcinacijos apsauginiam imuniniam atsakui susiformuoti paprastai prireikia maždaug dviejų savaičių.
Todėl lapkritį atlikta vakcinacija dar gali padėti pasiruošti pagrindinei gripo bangai.
Žinoma, kuo anksčiau prieš sergamumo piką žmogus pasiskiepija, tuo daugiau laiko organizmas turi suformuoti apsaugą.
Šiemet Lietuva įsigijo daugiau vakcinų nei pernai
Nepaisant pristatymo vėlavimo, valstybė šiam sezonui yra numačiusi didesnį gripo vakcinų kiekį.
Valstybinė ligonių kasa įsigijo 250 tūkstančių dozių.
Tai maždaug 12 procentų daugiau nei praėjusiais metais.
Kiekis suplanuotas atsižvelgiant į gydymo įstaigų pateiktą poreikį.
Tačiau vien didesnis vakcinų skaičius dar neišsprendžia organizacinių problemų.
Jeigu vakcinos bus pristatytos vėliau, gydymo įstaigoms per trumpesnį laiką gali tekti paskiepyti daug pacientų.
Dėl to gyventojams verta iš anksto pasidomėti, kaip jų poliklinika organizuos registraciją.
Kam gripas gali būti pavojingiausias?
Daugeliui žmonių gripas praeina be ilgalaikių pasekmių.
Tačiau tam tikroms gyventojų grupėms ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė.
Didesnė sunkių komplikacijų rizika būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Ypatingo dėmesio reikia žmonėms, turintiems širdies, plaučių, inkstų ligų, diabetą ar nusilpusį imunitetą.
Gripas gali pabloginti jau esamų ligų eigą.
Viena rimčiausių komplikacijų yra plaučių uždegimas.
Taip pat gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos.
Būtent todėl rizikos grupėms priklausantiems žmonėms ypač svarbu pasitarti su gydytoju dėl prevencijos ir laiku kreiptis pagalbos susirgus.
Šių simptomų ignoruoti nereikėtų
Nors dauguma gripo atvejų gydomi namuose, kartais ligos eiga gali būti sunkesnė.
Medikų pagalbos reikėtų kreiptis, jeigu karščiavimas užsitęsia, būklė blogėja, atsiranda neįprastas silpnumas arba po laikino pagerėjimo simptomai vėl sustiprėja.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo sutrikimus.
Stiprus dusulys, nuolatinis krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimas ar kiti sunkios būklės požymiai yra priežastis nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Taip pat nereikėtų laukti, kol simptomai taps labai sunkūs, jeigu žmogus priklauso didesnės rizikos grupei.
Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti, ar reikalingas specifinis antivirusinis gydymas.
Jis veiksmingiausias, kai pradedamas anksti, todėl savalaikė konsultacija yra svarbi.
Ką daryti pajutus pirmuosius ligos požymius?
Jeigu staiga pakilo temperatūra, pradėjo skaudėti raumenis ar sąnarius ir atsirado sausas kosulys, pirmiausia svarbu įvertinti savo savijautą.
Susirgus rekomenduojama likti namuose, ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių.
Taip pat reikėtų vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač tais, kuriems infekcija galėtų sukelti sunkesnių komplikacijų.
Patalpas verta reguliariai vėdinti.
Vaistus nuo temperatūros ar skausmo reikėtų vartoti pagal amžių, sveikatos būklę ir pakuotės instrukcijas, prireikus pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, todėl jų nereikėtų vartoti savarankiškai.
Jeigu kyla abejonių dėl simptomų ar gydymo, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją.
Kodėl gripą taip lengva supainioti su kitomis ligomis?
Rudens ir žiemos mėnesiais vienu metu gali cirkuliuoti daug skirtingų kvėpavimo takų virusų.
Dalis jų sukelia labai panašius simptomus.
Karščiavimas, kosulys, galvos skausmas ir nuovargis būdingi ne tik gripui.
Tokie požymiai gali pasireikšti ir sergant COVID-19 ar kitomis infekcijomis.
Todėl net ir gana tipiški gripo simptomai savaime nėra galutinė diagnozė.
Prireikus gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimą.
Svarbiausia – neignoruoti blogėjančios savijautos ir nemanyti, kad kiekviena rudeninė infekcija būtinai yra paprastas peršalimas.
Didžiausia banga dar prieš akis
Nors Lietuvoje jau užregistruota šimtai gripo atvejų, oficialūs duomenys kol kas nerodo neįprastai didelio bendro kvėpavimo takų infekcijų sergamumo.
Tačiau gydytojai primena, kad tikrasis gripo sezono išbandymas dažniausiai ateina žiemą.
Šiemet papildomo nerimo kelia vėluojančios vakcinos, kurių tikimasi sulaukti lapkritį.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir tokiu atveju pasiskiepyti prieš didžiausią gripo bangą dar gali būti naudinga.
Svarbiausia žinia gyventojams – staiga pakilusi aukšta temperatūra, stiprus silpnumas ir raumenų ar sąnarių skausmai gali būti pirmieji gripo požymiai. Juos pastebėjus nereikėtų numoti ranka į savijautą, ypač jeigu žmogus priklauso didesnės rizikos grupei.
Artėjant žiemai, pasiruošimas gripo sezonui tampa ne tik gydymo įstaigų, bet ir kiekvieno gyventojo rūpesčiu.
