Aidas Užkuraitis
Viltys, kad daugiau nei ketverius metus trunkantis plataus masto karas Ukrainoje artimiausiu metu galėtų baigtis diplomatiniu susitarimu, susidūrė su nauja kliūtimi. Iš Maskvos paskelbtas pareiškimas atskleidė, kad Rusija šiuo metu neplanuoja grįžti prie vieno svarbiausių derybų formatų. Tuo pat metu iš Vašingtono pasigirdo perspėjimas apie pavojingą aklavietę, kurios pasekmės gali peržengti Ukrainos sienas. Ką iš tiesų reiškia naujausi pareiškimai ir kodėl diplomatinės pastangos stringa?
Maskva prabilo apie derybas – žinia nustebino ne vieną
2026 metų spalio 9 dieną paskelbta nauja Rusijos pozicija dėl galimų taikos derybų.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad artimiausiu metu neplanuojama rengti naujų trišalių susitikimų, kuriuose dalyvautų Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai.
Tokio formato derybomis buvo siekiama ieškoti diplomatinio kelio Rusijos pradėtam karui Ukrainoje užbaigti.
Tačiau dabar Maskva pripažįsta, kad konkrečių planų tęsti šiuos susitikimus nėra.
Riabkovas, kurio žodžius citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, teigė, kad šiuo metu nenustatytos naujų derybų datos.
Kartu Rusijos diplomatas tvirtino, jog Maskva išlieka pasirengusi dalyvauti tokiuose susitikimuose.
Šie du pareiškimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi.
Viena vertus, Rusija deklaruoja atvirumą dialogui. Kita vertus, konkrečių veiksmų, kurie leistų deryboms artimiausiu metu atsinaujinti, nepaskelbta.
Atsakomybę dėl nutrūkusių derybų Maskva mėgina perkelti Ukrainai
Riabkovas dėl trišalių derybų nutrūkimo apkaltino Ukrainą.
Jo teigimu, tolesnė derybų eiga priklauso ne vien nuo Rusijos.
Tačiau tai yra Maskvos pateikiama įvykių interpretacija, o ne nepriklausomai nustatyta derybų nesėkmės priežastis.
Rusija 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir toliau vykdo karinius veiksmus jos teritorijoje.
Ukraina savo ruožtu siekia užtikrinti valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ilgalaikes saugumo garantijas.
Būtent šie klausimai išlieka vieni sudėtingiausių ieškant galimo taikos susitarimo.
Diplomatinis procesas reikalautų ne tik susitikimo datos, bet ir bent minimalaus šalių sutarimo dėl to, kokiomis sąlygomis būtų galima pradėti prasmingas derybas.
Kol kas tokio proveržio viešai nepaskelbta.
Iš Vašingtono – dar vienas nerimą keliantis perspėjimas
Naujausi Maskvos pareiškimai pasirodė netrukus po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio komentarų.
Spalio 8 dieną Rubio pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas atsidūrė strateginėje aklavietėje.
Jis taip pat pripažino nematantis aiškių perspektyvų artimiausiu metu užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.
Tai reikšmingas vertinimas, nes Jungtinės Valstijos pastaruoju metu aktyviai dalyvavo tarpininkavimo pastangose.
Vašingtonas siekė sudaryti sąlygas Maskvos ir Kyjivo dialogui.
Tačiau diplomatinės iniciatyvos iki šiol neatnešė visapusiško susitarimo dėl karo pabaigos.
Rubio pareiškimas rodo, kad net ir JAV diplomatinė vadovybė dabartinę situaciją vertina kaip itin sudėtingą.
Vis dėlto strateginė aklavietė nereiškia, kad derybos ateityje neįmanomos.
Tai reiškia, kad šiuo metu nėra aiškaus kelio, kaip suderinti esminius konfliktuojančių šalių reikalavimus.
Didžiausias pavojus gali slypėti visai kitur
JAV valstybės sekretorius perspėjo ne tik apie stringantį diplomatinį procesą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į galimą karo eskalaciją.
Pasak Rubio, užsitęsusi konfrontacija gali kelti pavojų ir kitoms valstybėms.
Tokie perspėjimai atspindi platesnį saugumo klausimą: kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo ilgiau išlieka incidentų, neteisingų apskaičiavimų ir papildomos įtampos rizika.
Tačiau tai nėra teiginys, kad platesnio masto karas neišvengiamas.
Diplomatiniai perspėjimai apie galimą eskalaciją skirti atkreipti dėmesį į riziką, o ne paskelbti konkretų būsimų įvykių scenarijų.
Jungtinės Valstijos kartu pabrėžė, kad ir toliau yra pasirengusios prisidėti prie taikos susitarimo paieškų.
Taigi Vašingtonas, nepaisydamas sudėtingos situacijos, diplomatinio kelio oficialiai neatsisako.
Dar rugsėjį iš Kremliaus skambėjo visai kitokia žinia
Naujausias Maskvos pareiškimas ypač išsiskiria palyginus jį su ankstesniais Rusijos atstovų komentarais.
Rugsėjo 11 dieną Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kalbėjo apie viltį artimiausiu metu surengti naujas trišales derybas.
Tuo metu buvo teigiama, kad Maskva tikisi pratęsti dialogą su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau net ir tuomet nebuvo aišku, ar naujas susitikimas atneštų konkrečių rezultatų.
Dabar, praėjus maždaug mėnesiui, Rusijos užsienio reikalų viceministras pripažįsta, kad konkrečių susitikimų planų nėra.
Šis pasikeitimas parodo, kaip greitai gali keistis diplomatiniai pareiškimai.
Vis dėlto vien iš viešų komentarų negalima nustatyti visų užkulisiuose vykstančių kontaktų ar jų rezultatų.
Kodėl susitarti dėl karo pabaigos taip sunku?
Taikos derybos nėra vien sprendimas nutraukti karinius veiksmus.
Kad susitarimas būtų tvarus, šalims reikėtų išspręsti kelis itin sudėtingus klausimus.
Vienas jų – Ukrainos teritorijų kontrolė.
Kitas – saugumo garantijos, kurios turėtų sumažinti naujos agresijos riziką.
Taip pat svarbūs kariuomenių veiksmai, paliaubų priežiūra ir galimų susitarimų vykdymo mechanizmai.
Ukrainai svarbu, kad susitarimas neužkirstų kelio jos suverenitetui ir ateities saugumui.
Rusija savo ruožtu yra kėlusi reikalavimus, kurių dalis nesuderinama su Ukrainos deklaruojama pozicija.
Dėl to vien susitikimo prie derybų stalo nepakaktų.
Net jei trišalės derybos būtų atnaujintos, reikšmingai pažangai reikėtų politinių sprendimų dėl esminių nesutarimų.
Ar tai reiškia, kad karas greitai nesibaigs?
Naujausias Maskvos pareiškimas leidžia teigti, kad artimiausiu metu neplanuojamas būtent JAV tarpininkaujamas trišalis derybų formatas.
Tačiau iš jo negalima daryti išvados, kad visi diplomatiniai kontaktai nutrūko arba kad karas negalės baigtis kitais būdais.
Tarptautinėje diplomatijoje derybų procesai kartais vyksta skirtingais kanalais.
Vieši pareiškimai taip pat gali skirtis nuo uždarų diplomatinių pokalbių.
Šiuo metu nėra patvirtintos naujos trišalių derybų datos.
Taip pat nepaskelbtas susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo.
Todėl būtų nepagrįsta įvardyti konkrečią karo pabaigos datą ar tvirtinti, kad taikos susitarimas jau pasiekiamas.
Ką naujausia žinia reiškia Europai ir Lietuvai?
Karas Ukrainoje išlieka vienu svarbiausių Europos saugumo klausimų.
Jo eiga daro įtaką NATO valstybių gynybos planavimui, Europos Sąjungos sprendimams ir paramos Ukrainai politikai.
Lietuvai ypač svarbus ilgalaikis regiono saugumas.
Todėl bet kokios žinios apie galimą karo pabaigą ar stringančias derybas sulaukia didelio dėmesio.
Vis dėlto Maskvos pareiškimas apie derybų formatą savaime nereiškia tiesioginės naujos grėsmės Lietuvai.
Jo reikšmė pirmiausia diplomatinė: kol kas nėra aiškaus susitarimo, kuris leistų pereiti prie platesnio karo užbaigimo proceso.
Tai taip pat reiškia, kad Europos valstybėms išlieka aktualūs paramos Ukrainai ir saugumo stiprinimo klausimai.
Vienas klausimas dabar tampa svarbiausias
Po naujausių Maskvos ir Vašingtono pareiškimų aiškėja, kad artimiausios diplomatinės perspektyvos išlieka neapibrėžtos.
Rusija neplanuoja naujų trišalių susitikimų, nors deklaruoja esanti atvira dialogui.
JAV pripažįsta, kad karas pateko į strateginę aklavietę, tačiau neatsisako tarpininkavimo pastangų.
Ukrainai tuo metu išlieka svarbiausi jos teritorinio vientisumo ir saugumo klausimai.
Todėl pagrindinis klausimas šiandien nėra vien tai, kada šalys vėl susės prie derybų stalo.
Kur kas svarbiau, ar atsiras sąlygos susitarimui, kuris būtų priimtinas jo dalyviams ir galėtų užtikrinti ilgalaikę taiką.
Spalio 9-osios žinia iš Maskvos aiški: naujų trišalių derybų artimiausiu metu neplanuojama. Tačiau tai dar nėra galutinis atsakymas, kada ir kokiomis sąlygomis baigsis karas Ukrainoje.
Kol kas diplomatinio proveržio nematyti, o tarptautinės bendruomenės dėmesys išlieka sutelktas į karo eigą ir galimybes atnaujinti prasmingą dialogą.
