Eurolyga smogė „Žalgiriui“: skirta 30 tūkst. eurų bauda, o klubui gresia dar viena skaudi sankcija

Kauno „Žalgiris“ sulaukė nemalonių žinių iš Eurolygos. Lietuvos čempionams už incidentą per namų rungtynes su Pirėjo „Olympiacos“ skirta 30 tūkstančių eurų bauda. Tačiau finansinė nuobauda – dar ne viskas. Eurolygos drausmės komisija priėmė ir papildomą sprendimą, kuris, pasikartojus panašiam pažeidimui, galėtų tiesiogiai paveikti „Žalgirio“ arenos lankomumą. Visa ši istorija prasidėjo nuo sirgalių iškelto plakato, kurio detalė sukėlė didelį atgarsį.

Sprendimas, kurio „Žalgiris“ tikrai nenorėjo išgirsti

Spalio 8-osios vakarą paaiškėjo, kad Eurolyga nusprendė griežtai įvertinti incidentą, įvykusį per Kauno „Žalgirio“ namų rungtynes su Pirėjo „Olympiacos“.

Eurolygos drausmės komisija Lietuvos klubui skyrė 30 tūkstančių eurų piniginę baudą.

Toks sprendimas priimtas dėl organizuotų sirgalių tribūnoje iškelto plakato, kuriame buvo pastebėtas draudžiamas simbolis – svastika.

Nors plakatas iš pradžių turėjo visai kitokią prasmę, viena jo detalė tapo rimtu drausminiu pažeidimu.

Eurolygos reakcija parodė, kad tarptautinėse krepšinio varžybose atsakomybė už tribūnose demonstruojamą turinį gali tekti ir pačiam klubui.

Tačiau tuo nemalonumai nesibaigė.

Dar viena sankcija gali skaudžiai paliesti sirgalius

Be 30 tūkstančių eurų baudos, Eurolyga „Žalgiriui“ paskyrė ir papildomą nuobaudą.

Pagal ją vieneriose namų rungtynėse „Žalgirio“ arenos užimtumas galėtų būti apribotas iki 80 procentų jos talpos.

Taip pat numatytas tam tikrų žiūrovų sektorių uždarymas.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ši sankcija yra lygtinė.

Jos vykdymas atidėtas 2026–2027 metų sezonui.

Apribojimai būtų pritaikyti tik tuo atveju, jeigu klubas dar kartą pažeistų atitinkamą Eurolygos drausmės kodekso punktą.

Taigi šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad artimiausiose „Žalgirio“ namų rungtynėse sirgalių skaičius jau bus sumažintas.

Tačiau klubui tai yra rimtas perspėjimas.

Viskas prasidėjo nuo plakato, turėjusio visai kitą prasmę

Incidentas įvyko per Eurolygos antrojo turo rungtynes, kuriose Kauno „Žalgiris“ susitiko su Pirėjo „Olympiacos“.

Prieš rungtynių pradžią organizuotų sirgalių tribūnoje buvo iškeltas didelis plakatas.

Jis buvo skirtas ilgamečiam „Žalgirio“ gerbėjui, kuriam neseniai per futbolo rungtynes buvo suteikta gyvybę išgelbėjusi medicininė pagalba.

Plakate buvo pavaizduotas sirgalius ir jam padėję medikai.

Pagrindinė žinutė – „Su šaliku amžinai“.

Tokiu būdu sirgaliai siekė išreikšti palaikymą žmogui, su kuriuo juos sieja ilgametė meilė sportui ir klubui.

Tačiau vėliau dėmesys nukrypo į vieną plakato detalę.

Jo apatiniame kampe buvo pastebėtas svastikos simbolis.

Būtent dėl šio ženklo prasidėjo diskusijos, o incidentu susidomėjo ne tik žiniasklaida, bet ir atsakingos institucijos.

Klubas sureagavo griežtai – kreipėsi į teisėsaugą

Paviešinus informaciją apie draudžiamą simbolį, „Žalgiris“ neliko nuošalyje.

Spalio 1 dieną klubas kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Viešame pareiškime Kauno ekipa pabrėžė netoleruojanti antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos ir kitų neapykantos formų.

Klubas taip pat pasmerkė nacistinius, sovietinius ir kitus totalitarinius režimus simbolizuojančius ženklus.

Pasak „Žalgirio“, plakate pastebėtas simbolis neturėjo nieko bendra su pirminiu jo sumanymu ir pagrindine palaikymo žinute.

Toks paaiškinimas svarbus vertinant visą situaciją.

Tačiau Eurolygos drausmės komisijos sprendimas parodė, kad net ir tuomet, kai pagrindinė plakato idėja yra palaikymo išraiška, draudžiamų simbolių demonstravimas gali užtraukti rimtas sankcijas.

Kodėl už sirgalių veiksmus atsako pats klubas?

Tarptautinėse sporto varžybose klubams taikomi ne tik sportiniai, bet ir organizaciniai reikalavimai.

Komandos yra atsakingos už tinkamą rungtynių organizavimą ir nustatytų taisyklių laikymąsi.

Tai apima ir sirgalių elgesį arenoje.

Todėl drausminės nuobaudos gali būti skiriamos net tada, kai konkretų pažeidimą padaro ne klubo darbuotojai ar krepšininkai.

Tokiais atvejais sankcijos turi platesnį tikslą – užtikrinti, kad sporto renginiuose nebūtų demonstruojami neapykantą kurstantys ar totalitarinius režimus šlovinantys simboliai.

Eurolygos sprendimas dėl „Žalgirio“ yra priminimas, kad organizuotų sirgalių veiksmai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių klubui.

Kodėl papildoma bausmė būtų ypač nemaloni Kauno komandai?

„Žalgirio“ arena jau daugelį metų garsėja gausiu ir aktyviu sirgalių palaikymu.

Kauno klubui namų rungtynės yra ne tik sportinis įvykis, bet ir svarbi viso sezono dalis.

Didelis žiūrovų skaičius kuria išskirtinę atmosferą, kurią dažnai mini ir į Kauną atvykstantys varžovai.

Todėl galimas arenos užimtumo ribojimas iki 80 procentų būtų nemalonus ne vien finansiniu požiūriu.

Jis taip pat reikštų, kad dalis sirgalių negalėtų patekti į rungtynes.

Jeigu tokia sankcija būtų aktyvuota, klubui tektų spręsti papildomus bilietų ir žiūrovų paskirstymo klausimus.

Vis dėlto kol kas tai tik galima būsima pasekmė, o ne jau įsigaliojęs ribojimas.

Būtent todėl „Žalgiriui“ itin svarbu užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų.

Nubaustas ne tik „Žalgiris“ – Eurolyga paskelbė ir kitą sprendimą

Tą patį drausminių sprendimų laikotarpį sankcijų sulaukė ir Belgrado „Crvena zvezda“.

Serbijos klubui skirta 7 tūkstančių eurų bauda dėl įžeidžiančių sirgalių skanduočių per rungtynes su Tel Avivo „Hapoel“.

Šie atvejai skiriasi savo aplinkybėmis, tačiau abu susiję su sirgalių elgesiu.

Eurolyga tokius incidentus vertina pagal savo drausmės kodeksą.

Vis dėlto „Žalgiriui“ paskirta finansinė bauda yra gerokai didesnė.

Be to, Kauno klubui numatyta ir papildoma lygtinė sankcija dėl arenos užimtumo.

Tai dar labiau pabrėžia sprendimo rimtumą.

Vienas incidentas – pasekmės visam klubui

Sporto pasaulyje sirgalių kuriama atmosfera dažnai laikoma didžiuliu privalumu.

Ypač tai pasakytina apie Kauno „Žalgirį“, kurio rungtynės namuose garsėja emocingu palaikymu.

Tačiau ši istorija atskleidžia ir kitą organizuoto sirgalių judėjimo pusę.

Net viena netinkama detalė viešai demonstruojamame plakate gali tapti tarptautinio masto incidentu.

Tokios situacijos paliečia ne tik konkrečius asmenis, bet ir visą sporto organizaciją.

Klubui tenka aiškintis aplinkybes, bendradarbiauti su institucijomis ir prisiimti drausminių sprendimų pasekmes.

Svarbu ir tai, kad šis incidentas neturėtų būti automatiškai siejamas su visais „Žalgirio“ sirgaliais.

Draudžiamo simbolio pasirodymas konkrečiame plakate nėra pagrindas daryti išvadas apie visos sirgalių bendruomenės pažiūras.

Kas laukia „Žalgirio“ toliau?

Šiuo metu aiškiausia finansinė pasekmė – 30 tūkstančių eurų bauda.

Papildomas žiūrovų skaičiaus ribojimas lieka atidėtas ir būtų taikomas tik pasikartojus atitinkamam pažeidimui.

Klubui tai reiškia būtinybę skirti dar daugiau dėmesio rungtynių organizavimui ir sirgalių tribūnose demonstruojamam turiniui.

Ne mažiau svarbus ir teisėsaugos atliekamas aplinkybių aiškinimasis.

Kol nėra galutinių tyrimo išvadų, nederėtų spėlioti, kas konkrečiai buvo atsakingas už draudžiamo simbolio atsiradimą.

Tuo metu sportine prasme „Žalgiris“ toliau tęsia Eurolygos sezoną.

Tačiau už aikštelės ribų klubas jau susidūrė su nemalonia situacija, turinčia apčiuopiamų finansinių pasekmių.

Griežtas perspėjimas, kurio ignoruoti negalima

Eurolygos sprendimas Kauno „Žalgiriui“ tapo vienu ryškesnių šio sezono pradžios drausminių įvykių.

30 tūkstančių eurų bauda – rimta finansinė nuobauda.

Tačiau dar didesnį nerimą gali kelti lygtinė sankcija, pagal kurią pasikartojus panašiam incidentui būtų ribojamas žiūrovų skaičius vieneriose namų rungtynėse.

Ši istorija primena, kad tarptautiniame sporte net vienas sirgalių tribūnoje pasirodęs draudžiamas simbolis gali sukelti pasekmių visam klubui.

„Žalgiris“ jau viešai pasmerkė tokio pobūdžio simbolius ir kreipėsi į teisėsaugą.

Dabar svarbiausia, kad panašūs incidentai nepasikartotų, o sirgalių palaikymas ir toliau išliktų tuo, kuo Kaunas garsėja visoje Europoje – stipria, emocinga ir sporto vertybes gerbiančia atmosfera.