Aidas Užkuraitis
Daugelis lietuvių, rinkdamiesi mėsą, pirmiausia pagalvoja apie vištieną, kiaulieną arba jautieną. Tačiau mitybos specialistai primena, kad parduotuvių lentynose galima rasti ir kitų vertingų pasirinkimų. Kai kurios rečiau valgomos mėsos rūšys pasižymi dideliu baltymų kiekiu, turi organizmui svarbių vitaminų bei mineralų, o pagal tam tikrus maistinius rodiklius gali pranokti net jautieną. Vis dėlto svarbiausia žinoti vieną dalyką – ne visada brangiausia ar populiariausia mėsa yra tinkamiausias pasirinkimas.
Ar tikrai žinome, kuri mėsa vertingiausia?
Mėsa daugelio žmonių mityboje yra vienas pagrindinių baltymų šaltinių.
Joje taip pat yra geležies, cinko, vitamino B12 ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Tačiau skirtingų rūšių mėsos maistinė sudėtis gali gerokai skirtis.
Vienoje gali būti daugiau geležies, kitoje – mažiau sočiųjų riebalų, trečioje – daugiau tam tikrų B grupės vitaminų.
Todėl vienos universaliai sveikiausios mėsos rūšies nėra.
Daug kas priklauso nuo konkretaus gabalo, jo paruošimo ir bendros žmogaus mitybos.
Štai penki pasirinkimai, kuriuos verta pažinti iš arčiau.
1. Kalakutiena – vertingas pasirinkimas, kurį daugelis nuvertina
Kalakutiena dažnai minima tarp liesesnių mėsos rūšių.
Ypač vertinama kalakutienos krūtinėlė be odos.
Joje gausu visaverčių baltymų, reikalingų augimui, audinių atsinaujinimui ir normaliai organizmo veiklai.
Kalakutienoje taip pat yra B grupės vitaminų, įskaitant niaciną ir vitaminą B6.
Šios medžiagos svarbios normaliai energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai.
Dar vienas privalumas – kalakutieną lengva pritaikyti įvairiems patiekalams.
Ją galima kepti orkaitėje, troškinti su daržovėmis ar naudoti sriuboms.
Tačiau svarbu nepainioti šviežios kalakutienos su stipriai perdirbtais kalakutienos gaminiais.
Rūkytuose gaminiuose, dešrelėse ar pjaustytuose mėsos produktuose gali būti nemažai druskos.
2. Triušiena – rečiau pasirenkama mėsa, turinti įdomių savybių
Triušiena Lietuvoje nėra tokia populiari kaip vištiena ar kiauliena.
Tačiau pagal maistinę sudėtį ji nusipelno dėmesio.
Tai geras baltymų šaltinis, o liesuose triušienos gabaluose gali būti palyginti nedaug riebalų.
Triušienoje taip pat yra vitamino B12, fosforo, seleno ir kitų mineralinių medžiagų.
Būtent ši mėsa kai kuriais rodikliais gali pranokti tam tikrus jautienos gabalus.
Pavyzdžiui, liesa triušiena gali turėti mažiau bendrųjų ar sočiųjų riebalų nei riebesnė jautiena.
Tačiau tai nereiškia, kad triušiena visais atvejais yra maistingesnė.
Jautiena gali būti geresnis geležies ar cinko šaltinis, priklausomai nuo pasirinkto gabalo.
Triušienos privalumas – švelnus skonis ir galimybė ją naudoti įvairiuose troškiniuose.
Svarbiausia neperkepti, nes liesa mėsa gali greitai išsausėti.
3. Vištiena – populiari ne be priežasties
Vištiena išlieka vienu universaliausių mėsos pasirinkimų.
Ji lengvai paruošiama, plačiai prieinama ir tinka daugybei patiekalų.
Vištienos krūtinėlėje be odos paprastai yra daug baltymų ir palyginti mažai riebalų.
Tamsesnė vištienos mėsa, pavyzdžiui, šlaunelių, taip pat turi vertingų maistinių medžiagų, nors jos riebalų sudėtis skiriasi.
Vištiena suteikia B grupės vitaminų, fosforo ir seleno.
Tačiau jos maistinė vertė priklauso ir nuo paruošimo.
Orkaitėje kepta vištiena su daržovėmis ir gausiai džiūvėsėliuose apvoliota bei aliejuje kepta vištiena nėra vienodi patiekalai.
Didelę reikšmę turi naudojamų riebalų kiekis, padažai ir garnyras.
Todėl vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į mėsos rūšį, bet ir į visą lėkštės turinį.
4. Liesa jautiena – ne tik baltymai, bet ir svarbūs mineralai
Jautiena dažnai vertinama dėl joje esančios geležies.
Joje yra hemo geležies, kurią žmogaus organizmas paprastai pasisavina lengviau nei nehemo geležį iš augalinių produktų.
Jautiena taip pat yra cinko ir vitamino B12 šaltinis.
Šios medžiagos svarbios normaliai kraujodarai, nervų sistemos veiklai ir imuninei funkcijai.
Tačiau jautienos gabalai labai skiriasi.
Liesa išpjova ir riebesnė jautienos dalis gali turėti nevienodą sočiųjų riebalų kiekį.
Dėl šios priežasties renkantis jautieną verta atkreipti dėmesį į matomus riebalus ir gaminimo būdą.
Svarbu ir tai, kad jautiena priskiriama raudonai mėsai.
Sveikatos specialistai rekomenduoja riboti raudonos mėsos vartojimą ir dažniau rinktis įvairius baltymų šaltinius.
5. Elniena – mažiau įprastas pasirinkimas, kuris gali nustebinti
Elniena – dar viena mėsa, kurios maistinė sudėtis verta dėmesio.
Daugelis elnienos gabalų yra gana liesi.
Joje yra visaverčių baltymų, geležies, cinko ir vitamino B12.
Lyginant su riebesniais jautienos gabalais, elniena gali turėti mažiau riebalų.
Tačiau jos maistinė sudėtis priklauso nuo gyvūno rūšies, mėsos gabalo ir paruošimo.
Elniena pasižymi intensyvesniu skoniu nei įprasta jautiena.
Dėl to ją mėgsta žmonės, ieškantys kitokių kulinarinių patirčių.
Vis dėlto laukinių gyvūnų mėsa turi būti gauta iš patikimo šaltinio ir tinkamai patikrinta bei termiškai paruošta.
Kuri iš šių mėsos rūšių iš tikrųjų geriausia?
Vieno atsakymo nėra.
Jeigu svarbiausias kriterijus – mažesnis sočiųjų riebalų kiekis, gali tikti liesa paukštiena, triušiena ar kai kurie elnienos gabalai.
Jeigu daugiau dėmesio skiriama geležies ir cinko šaltiniams, naudinga žinoti jautienos bei elnienos maistinę sudėtį.
Tačiau nėra pagrindo vieną mėsos rūšį laikyti stebuklingu produktu.
Sveikatai palankią mitybą sudaro ne vien mėsa.
Joje taip pat svarbios daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, pieno produktai ar jų tinkamos alternatyvos.
Baltymų galima gauti ir iš kiaušinių, žuvies bei augalinių produktų.
Viena klaida, kuri gali panaikinti dalį privalumų
Net ir liesa mėsa gali tapti mažiau palankaus maistinio profilio patiekalo dalimi, jeigu ji ruošiama su dideliu kiekiu druskos ar riebių padažų.
Taip pat svarbu atskirti šviežią mėsą nuo perdirbtų mėsos gaminių.
Dešros, dešrelės, šoninė ir kai kurie rūkyti gaminiai dažnai turi daugiau druskos.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria prie žmogui kancerogeniškų veiksnių, remdamasi įrodymais apie jos ryšį su storosios žarnos vėžiu.
Tai nereiškia, kad vienas toks patiekalas neišvengiamai sukels ligą.
Tačiau reguliarus ir gausus perdirbtos mėsos vartojimas nėra rekomenduojamas.
Todėl kasdienėje mityboje verta teikti pirmenybę mažiau perdirbtiems produktams.
Ką rekomenduoja Lietuvos sveikatos specialistai?
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose patariama rinktis liesesnę mėsą ir riboti raudonos bei perdirbtos mėsos kiekį.
Riebią mėsą rekomenduojama dažniau pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena.
Taip pat siūloma rinktis įvairius baltymų šaltinius, o ne nuolat valgyti vienos rūšies mėsą.
Toks požiūris leidžia gauti įvairesnių maistinių medžiagų ir palaikyti subalansuotą mitybą.
Svarbiausia išvada gali nustebinti
Renkantis mėsą nereikėtų vadovautis vien jos kaina, populiarumu ar įsitikinimu, kad viena rūšis visada yra geresnė už kitą.
Kalakutiena, vištiena, triušiena, liesa jautiena ir elniena turi skirtingų maistinių privalumų.
Vienos rūšys pasižymi mažesniu riebalų kiekiu, kitos suteikia daugiau tam tikrų mineralų.
Tačiau didžiausia paslaptis slypi ne viename produkte. Sveikatai palankiausias pasirinkimas – įvairi, subalansuota mityba, kurioje mėsa nėra vienintelis baltymų šaltinis, o jos paruošimui skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir pačiam produktui.
Todėl kitą kartą renkantis mėsą verta pažvelgti plačiau – kartais rečiau perkamas produktas gali būti puiki alternatyva įprastam patiekalui.
